Pereiti prie turinio

To­kios lais­vės at­sto­vais šian­dien Lie­tu­vo­je ga­li­me lai­ky­ti de­ši­niuo­sius li­be­ra­lus, ku­riems sa­ve pa­ti pri­ski­riu. Dėl to pir­miau­sia Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­po­je daž­nai tau­ti­nių są­jū­džių ins­pi­ruo­tuo­se po­li­ti­niuo­se dis­kur­suo­se, ki­ta ver­tus, ir se­no­sio­se Eu­ro­pos ša­lių mo­der­nė­jan­čio­se vi­suo­me­nė­se bu­vo ope­ruo­ja­ma de­mo­kra­tine re­to­ri­ka, ak­cen­tuo­ja­mos de­mo­kra­tinės ver­ty­bės. Tačiau siurbliai padidina tik laikinai ir yra labai traumuojantys. Šian­dien pra­bil­ti apie švie­saus at­mi­ni­mo Pre­zi­den­tą K. De­mo­kra­tinio in­di­vi­du­a­liz­mo, vi­suo­me­nę aiš­ki­nan­čio kaip ly­gių in­di­vi­dų vi­su­mą, vie­tą už­ima ko­lek­ty­vai, t. Gri­niaus drą­sa.

Mie­lie­ji, XX am­žiaus Lie­tu­vos is­to­ri­ją žen­kli­na dra­ma­tiš­ki su­krė­ti­mai, ku­rie tie­sio­giai pa­lie­tė vi­sus Lie­tu­vos gy­ven­to­jus. Gri­niui — vie­nam iš Lie­tu­vos vals­ty­bės kū­rė­jų, te­ko ma­ty­ti jos žlu­gi­mą ir pri­si­im­ti iš­ei­vio da­lią. Ta­čiau net bū­da­mas to­li nuo Lie­tu­vos jis ne­nu­sto­jo Penes dydis lie­tu­vių tau­tos.

Vėl at­kur­si­me ūki­nį Lie­tu­vos gy­ve­ni­mą, at­gai­vin­si­me tau­ti­nę kul­tū­rą, moks­lą ir me­ną. Adam­kus, gy­vai ben­dra­vęs su Pre­zi­den­tu K.

Gri­niu­mi tiek prieš­ka­rio Kau­ne, tiek ir iš­ei­vi­jo­je — Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se. Ma­lo­niai kvie­čiu tar­ti žo­dį ir pa­si­da­lin­ti pri­si­mi­ni­mais Jo Eks­ce­len­ci­ją Pre­zi­den­tą V. Plo­ji­mai V. Gri­niaus ger­bė­jai ir bi­čiu­liai! Šian­dien pra­bil­ti apie švie­saus at­mi­ni­mo Pre­zi­den­tą K. Gri­nių yra la­bai reikš­min­ga ir pras­min­ga.

Apie šį iš­skir­ti­nį žmo­gų pa­sa­ky­ta daug iš­skir­ti­nių žo­džių, pa­ra­šy­ta daug straips­nių, kny­gų — ir vi­sus juos jun­gia bū­tent švie­sa. Žmo­gaus švie­sa, hu­ma­niš­kų ver­ty­bių švie­sa, są­ži­nin­go gy­ve­ni­mo švie­sa. Lie­tu­va tu­rė­jo ir tu­ri tik­rai daug švie­suo­lių. Ta­čiau to­kios as­me­ny­bės, koks bu­vo K. Gri­nius, man ne­te­ko gy­ve­ni­me daugiau su­tik­ti. Lai­kau iš­skir­ti­ne li­ki­mo do­va­na, kad man te­ko gy­ven­ti Jo lai­kais, juo la­biau — kad te­ko lai­mė jį as­me­niš­kai pa­žin­ti ir ben­drau­ti.

Is­to­ri­nį Pre­zi­den­to K. Gri­niaus vaid­me­nį jau ap­ra­šė ir dar kar­tą ap­ra­šys moks­li­nin­kai. Tuo tar­pu man K. Gri­nius itin įdo­mus kaip as­me­ny­bė, su­jun­gu­si dvi tau­tos gy­ve­ni­mo epo­chas — XIX am­žiaus tau­ti­nį at­gi­mi­mą ir Va­sa­rio osios Lie­tu­vos kū­ri­mą.

Gri­niaus tė­vai pri­klau­sė tai kar­tai, ku­ri tur­būt la­biau­siai nu­ken­tė­jo nuo ca­ri­nės Ru­si­jos rep­re­si­jų, pra­lai­mė­jus me­tų su­ki­li­mui. Vie­no iš vie­nuo­li­kos Gri­nių vai­kų — K.

Gri­niaus — vai­kys­tė su­ta­po su vie­nu niū­riau­sių tau­tos is­to­ri­jos lai­ko­tar­pių.

Pra­šom už­im­ti vie­tas. Vi­sus me­tus mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se, įvai­rio­se ins­ti­tu­ci­jo­se, taip pat ir mo­ky­mo įstai­go­se vy­ko daug ren­gi­nių, skir­tų šiai iš­ki­liai mū­sų Tau­tai ir vals­ty­bei nu­spel­niu­siai as­me­ny­bei pa­mi­nė­ti. Gri­niaus osioms gi­mi­mo me­ti­nėms.

Tau­ta bu­vo be sa­vo raš­to, be sa­vo stu­den­tų, en­gia­ma ir, svar­biau­sia, ru­si­na­ma. Ta­čiau tai, už ką tė­vų kar­ta ko­vo­jo, sa­ky­čiau, iš­tie­sin­tais dal­giais, už­au­gu­si K. Gri­niaus kar­ta ėmė ko­vo­ti spaus­din­tu žo­džiu — per sie­ną per­neš­to­mis kny­go­mis, vi­suo­me­ni­nė­mis kul­tū­ros drau­gi­jo­mis ir pa­ga­liau — lie­tu­vių kul­tū­ri­niu ir tau­ti­niu at­gi­mi­mu.

Ku­dir­ka, P. Vi­šins­kiu, F. Bort­ke­vi­čie­ne, J. Šau­liu, bro­liais Vi­lei­šiais, Že­mai­te ir dau­gy­be ki­tų lie­tu­vy­bės gai­vin­to­jų. Gri­nius, po V. Jos įvyk­dy­ni­mas yra ga­li­mas, ži­no­ma, jei­gu pa­tys lie­tu­viai bus to ver­ti. Pri­me­nu — me­tai, pa­sau­li­nio ka­ro iš­va­ka­rės. Gri­nius ana­li­zuo­ja ga­li­mą Eu­ro­pos vaiz­dą po di­džių­jų per­var­tų, ver­ti­na Bal­ti­jos vals­ty­bių per­spek­ty­vas ir da­ro tai la­bai taik­liai, to­dėl daug is­to­ri­kų bū­tent K.

Gri­niui pri­ski­ria Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės idė­jos pri­ori­te­tą. Šian­dien tai skam­ba gra­žiai ir pa­ky­lė­tai, ta­čiau tais me­tais K. Gri­nius už sa­vo veik­lą mo­kė­jo la­bai skau­džiai — kra­to­mis ir rep­re­si­jo­mis, su­ėmi­mu, trė­mi­mu, ka­lė­ji­mu.

O skau­džiau­sią tra­ge­di­ją iš­gy­ve­no, kai pi­lie­ti­nio ka­ro dras­ko­mo­je Ru­si­jo­je nuo bol­še­vi­kų ran­kos žu­vo jo pir­mo­ji žmo­na Jo­a­na ir duk­tė Gra­ži­na, kai dar po pu­sės me­tų pa­lai­do­jo sa­vo de­šimt­me­tį sū­nų Jur­gį. Aš sau iki šiol ne­at­sa­kiau į klau­si­mą, ar ne iš čia ki­lo šio žmo­gaus dva­si­nė ra­my­bė, nu­si­tei­ki­mas dirb­ti, pa­si­ti­kė­ji­mas žmo­nė­mis kon­kre­čiai ir žmo­giš­ku­mu ap­skri­tai.

Varpos padidėjimas namuose yra tikras ar mitas?

Ar ne to­dėl lem­tin­gais me­tais, per sa­vo gim­ta­die­nį pri­vers­tas at­si­sa­ky­ti ei­na­mų pa­rei­gų, K. Gri­nius su­ti­ko de­mo­kra­tiškai per­duo­ti Pre­zi­den­to pa­rei­gas. Jis sa­vo aki­mis ma­tė, kas yra pi­lie­ti­nis ka­ras. Jis ge­riau už ki­tus ži­no­jo žmo­gaus gy­vy­bės ver­tę ir kai­ną.

Jis iš tik­rų­jų bu­vo hu­ma­nis­tas, de­mok­ra­tas, li­be­ra­las — tik ne siau­ra par­ti­ne, o ver­ty­bi­ne pras­me. Kaip ne kar­tą esu sa­kęs, žmo­gus, sa­vo mąs­ty­mu ir nuo­sta­to­mis ge­ro­kai ap­len­kęs sa­vo is­to­ri­nę ir po­li­ti­nę rea­ly­bę. Be­je, ne­trūks­ta ir dar­bų, įro­dan­čių K. Gri­niaus po­li­ti­ko ta­len­tą. Jis me­tais ta­po Vy­riau­sy­bės va­do­vu nu­nio­ko­to­je, ka­ro pa­da­ri­nių nu­a­lin­to­je Lie­tu­vo­je, sun­kiai spren­džian­čio­je sun­kiau­sias vi­daus ir už­sie­nio po­li­ti­kos už­duo­tis.

Ta­čiau VI Vy­riau­sy­bės ka­bi­ne­to dar­bai yra ne­gin­či­ja­mi: tarp­vals­ty­bi­nė su­tar­tis su Ru­si­ja, lei­du­si Lie­tu­vai su­si­telk­ti ūkio, ka­riuo­me­nės, kraš­to tvar­ky­mo klau­si­mais; su­tar­tis su Lat­vi­ja, dėl ku­rios mes ir šian­dien tu­ri­me Ma­žei­kius ir Pa­lan­gą; vals­ty­bė­je at­si­ra­do Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tas, Lie­tu­vos dra­mos te­at­ras, pra­dė­ta re­a­liai rū­pin­tis M. Čiur­lio­nio pa­veiks­lų sau­go­ji­mu ir t.

O svar­biau­sia — pra­dė­tos kur­ti de­mo­kra­tinio ša­lies val­dy­mo tra­di­ci­jos. Sim­bo­liš­ka, kad K. Gri­nius ta­po pir­muo­ju Mi­nist­ru Pir­mi­nin­ku, pa­skir­tu jau Sei­mo, o ne Ta­ry­bos. Sim­bo­liš­ka, kad bū­tent jis sėk­min­gai ir es­min­gai pri­si­dė­jo ren­giant me­tų Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­ją.

Sim­bo­liš­ka ir iš­kal­bin­ga, kad jis tai­kiai per­da­vė Pre­zi­den­to pa­rei­gas, tik­tai iš­ga­vęs raš­tiš­ką A. Sme­to­nos ir A. Vol­de­ma­ro pa­ža­dą, kad Kon­sti­tu­ci­ja ne­bus lau­žo­ma. Daug yra gy­ve­ni­mo sri­čių, apie ku­rias kal­bant ten­ka mi­nė­ti K. Gri­niaus pa­var­dę ir pri­dur­ti: pir­ma­sis. Ar­ba vie­nin­te­lis. Žmo­gus, na­cių oku­pa­ci­jos me­tais iš­gel­bė­jęs žy­dus ir ta­pęs Pa­sau­lio Tei­suo­liu.

Žmo­gus, sto­vė­jęs prie ne vie­nos par­ti­jos iš­ta­kų. Vi­sa tai, ne­abe­jo­ju, dar su­lauks de­ra­mo Lie­tu­vos dė­me­sio ir įver­ti­ni­mo. Apie Pre­zi­den­tą K. Gri­nių dar bus ra­šo­mos kny­gos ir ku­ria­mi fil­mai.

O aš nuo­šir­džiai dė­ko­ju li­ki­mui už as­me­ni­nę pa­žin­tį Pranesti apie nario padidejima šiuo mū­sų švie­su­liu. Su dė­kin­gu­mu pri­si­me­nu, kad Gri­nių šei­ma pa­si­rū­pi­no ma­no ke­lio­ne iš po­ka­rio Eu­ro­pos į Ame­ri­ką ir lei­do pir­mą­sias die­nas ap­si­sto­ti K.

Gri­niaus na­muo­se. Su di­džiau­sia pa­gar­ba pri­si­me­nu Pre­zi­den­to K. Gri­niaus pas­ku­ti­nius me­tus, kai jis, pa­si­rem­da­mas laz­de­le, lė­tai ap­suk­da­vo ra­tą ap­link sa­vo gy­ve­na­mą­jį kvar­ta­lą ir vėl grįž­da­vo prie ra­šo­mo­jo sta­lo.

O prie ra­šo­mo­jo sta­lo jis pra­lei­do daug lai­ko, ban­dy­da­mas at­kur­ti is­to­ri­nį lai­ko­tar­pį nuo pat sa­vo vi­suo­me­ni­nio dar­bo pra­džios. Su skaus­mu pri­si­me­nu m. Gri­nius sun­kiai sir­go, gu­lė­jo lo­vo­je. Aš tuo me­tu daug fo­to­gra­fuo­da­vau ir tą die­ną taip pat tu­rė­jau fo­to­apa­ra­tą, Kaip padidinti valstybiu nariu pletros padidinima Penis pa­pra­šiau L. Gri­niaus nu­fo­tog­ra­fuo­ti mus su Pre­zi­den­tu. De­ja, tai bu­vo pas­ku­ti­nė Pre­zi­den­to nuo­trau­ka — ry­to­jaus die­ną jis mi­rė.

Ga­lė­čiau kal­bė­ti va­lan­dų va­lan­das — daug pri­si­mi­ni­mų, daug min­čių. Bet pa­grin­di­nė vis dėl­to ta, kad Pre­zi­den­tas K. Gri­nius bu­vo to me­to Lie­tu­vos žen­klas, Lie­tu­vos sim­bo­lis.

Budai, kaip padidinti seksualini organa Padidinkite nari su siurbliu

Lie­tu­vos, ku­ri at­lai­kė ca­ri­nės im­pe­ri­jos ru­si­ni­mą, ku­ri iš­sau­go­jo sa­ve pa­sau­li­nio ka­ro sū­ku­ry­je ir ėmė kur­ti lais­vą, de­mo­kra­tišką, mo­der­nią vals­ty­bę. Da­bar mes mi­ni­me Eks­ce­len­ci­jos K.

Gri­niaus ąjį gi­mi­mo ju­bi­lie­jų, bet esu tik­ras: ir šven­ti­niams ren­gi­niams nu­slū­gus K. Gri­nius liks ak­tu­a­lus mums vi­siems sa­vo is­to­ri­ne ir po­li­ti­ne veik­la, sa­vo mo­der­niu tiems lai­kams mąs­ty­mu, sa­vo žmo­giš­ko­sio­mis ver­ty­bė­mis, ku­rios nie­ka­da ne­nu­ver­tė­ja.

Ačiū vi­siems, ku­rie gal­vo­ja taip pat!

  1. Kaip padidinti varpą namuose - Sultys June

Nuo­šir­džiai dė­ko­ja­me Jo Ek­se­len­ci­jai Pre­zi­den­tui V. Ger­bia­mie­ji, K. Gri­niaus am­ži­nin­kas, žy­mus tei­si­nin­kas M. Gri­nius […] tai vie­nas iš […] ly­de­rių, ži­no­mas vi­suo­me­nės vei­kė­jas iš Ma­ri­jam­po­lės, tu­rin­tis di­de­lių pa­sie­ki­mų lie­tu­vių de­mo­kra­tiniame ju­dė­ji­me žmo­gus, be abe­jo­nės, di­de­lės kul­tū­ros žmo­gus, tu­rin­tis ge­rą šir­dį, šal­tą ir blai­vų pro­tą. Ma­nau, tai ge­riau­sias pa­si­rin­ki­mas. Mik­nį, ne tik pa­ren­gu­sį spau­dai M.

Ro­me­rio die­no­raš­čius, bet ir vie­ną iš Lie­tu­vių tau­ti­nio at­gi­mi­mo ty­rė­jų, moks­li­niuo­se dar­buo­se ap­ta­ru­sį ir dak­ta­ro K. Gri­niaus in­dė­lį for­muo­jan­tis mo­der­niai Lie­tu­vos vals­ty­bei. Ma­lo­niai pra­šo­me. Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­to di­rek­to­riaus dak­ta­ro Ri­man­to Mik­nio kal­ba R.

Gri­niaus ju­bi­lie­ji­niai me­tai — šių me­tų ins­pi­ruo­tuo­se ren­gi­niuo­se bu­vo kal­ba­ma apie K. Gri­nių kaip žmo­gų, po­li­ti­ką, Pre­zi­den­tą, aiš­ki­na­ma­si, kuo jis yra svar­bus — mums da­bar dar kar­tą pa­ro­dė, kad šis po­sa­kis kaip nie­ka­da te­bė­ra ak­tu­a­lus.

  • Kaip padidinti varpos ilgi ir storis namuose
  • kremai ir tepalai, skirti padidinti varpą - Kaip padidinti savo varpą
  • Kaip greitai padidinti varpos dydi

Taip jau su­ta­po, kad šiais me­tais Eu­ro­pos Są­jun­ga, o kar­tu Lie­tu­va, kaip vie­na iš jos na­rių, su­si­dū­rė su reiš­ki­niais, ku­rie fik­suo­ja, gal ir drą­siai bus pa­sa­ky­ta, to­ta­li­ta­rią kri­zę: brek­si­tas, vie­tos sa­vi­val­dos ir vals­ty­bės mas­to rin­ki­mai į at­sto­vau­jan­čias ins­ti­tu­ci­jas dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­lių, už­megz­tos dis­ku­si­jos dėl niū­rių Eu­ro­pos Są­jun­gos per­spek­ty­vų ir pa­na­šiai.

Šie reiš­ki­niai ro­do, kad tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių pi­lie­čių vis la­biau įsi­ga­li or­ga­ni­nės vi­suo­me­nės pro­jek­ci­ja, ku­ri iš es­mės ve­da į ben­drų Eu­ro­pos Są­jun­gos in­te­re­sų dez­in­teg­ra­ci­ją, su­si­skai­dy­mą pa­gal sa­vus vi­suo­me­nių in­te­re­sus, vis daž­niau jų ne­de­ri­nant, o juos prieš­pas­ta­tant, net­gi sie­kiant pri­mes­ti stip­res­nio­jo in­te­re­są sil­pnes­nia­jam, o kar­tais ir šan­ta­žuo­jant.

Čia man, kaip is­to­ri­kui, de­rė­tų at­si­pra­šy­ti pir­miau­sia po­li­ti­kų ir po­li­to­lo­gų, kad len­du ne į sa­vo dar­žą, jei­gu taip ga­li­ma pa­sa­ky­ti. Tą ir da­rau — at­si­pra­šau, at­kreip­da­mas dė­me­sį, kad kal­bė­siu apie K. Gri­nių, jo san­ty­kį su laik­me­čiu ir to laik­me­čio pa­gim­dy­tu vi­suo­me­nės mo­de­liu, mo­de­liu, pa­gal ku­rį po įvai­rių trans­for­ma­ci­jų, tie­sa, ne­kei­čiant jo es­mės, funk­cio­nuo­ja ir mū­sų Lie­tu­vos bei Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­suo­me­nės.

Tai­gi, į ką ga­li­ma at­kreip­ti dė­me­sį ir ko ga­li­ma bū­tų pa­si­mo­ky­ti iš K. Gri­niaus, aiš­ki­nan­tis mū­sų laik­me­čiu ky­lan­čias pro­ble­mas? Kaip tik tuo­met di­dė­jo žmo­nių mo­bi­lu­mas, vi­suo­me­nės vi­du­je bu­vo ska­ti­na­ma skir­tu­mų ni­ve­lia­ci­ja, o iš­orė­je pa­brė­žia­mi skir­tu­mai nuo ki­tų vi­suo­me­nių.

Taip bu­vo kon­struo­ja­ma nau­ja vi­suo­me­nės ta­pa­ty­bė, ta­čiau drau­ge im­ta­si kur­ti iš es­mės vi­siš­kai nau­ją po­li­ti­nės sa­vit­var­kos vi­zi­ją. Bū­ti­na pa­žy­mė­ti, kad čia be­są­ly­giš­kai, ne­pai­sant skir­tin­gų idė­ji­nių ir po­li­ti­nių plat­for­mų, pir­me­ny­bė bu­vo tei­kia­ma de­mo­kra­tiniams prin­ci­pams. Kaip yra pa­sa­kęs mąs­ty­to­jas I. Ber­li­nas, vi­sa de­mo­kra­tinė min­tis, ak­cen­tuo­jan­ti ly­gia­tei­siš­ku­mą vi­suo­me­nė­je, yra la­bai pa­lan­ki ir pa­to­gi tau­ti­nių kon­cep­tų plė­to­tei, nes ten pir­miau­sia ir kal­ba­ma apie tau­ti­nės vi­suo­me­nės na­rių ly­gy­bę, ly­gias pa­rei­gas to­kio so­cia­li­nio or­ga­niz­mo kaip tau­ta at­žvil­giu.

Dėl to pir­miau­sia Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­po­je daž­nai tau­ti­nių są­jū­džių ins­pi­ruo­tuo­se po­li­ti­niuo­se dis­kur­suo­se, ki­ta ver­tus, ir se­no­sio­se Eu­ro­pos ša­lių mo­der­nė­jan­čio­se vi­suo­me­nė­se bu­vo ope­ruo­ja­ma de­mo­kra­tine re­to­ri­ka, ak­cen­tuo­ja­mos de­mo­kra­tinės ver­ty­bės.

Anot I. Ber­li­no, pas­ta­ro­sios ypač bū­da­vo trak­tuo­ja­mos kaip ly­gia­ver­tės la­biau­siai ten, kur tik­ri ar įsi­vaiz­duo­ja­mi tau­ti­niai in­te­re­sai bu­vo pa­žeis­ti. To­kio­mis są­ly­go­mis tau­ti­niai są­jū­džiai im­pli­ka­vo or­ga­niš­kos, t. Pa­gal šį mo­de­lį vi­si in­di­vi­dai yra įtrau­kia­mi į vien­ti­są or­ga­niš­ką, pir­mu­čiau­sia et­ni­niu pa­grin­du be­sior­ga­ni­zuo­jan­čią ben­druo­me­nę.

Author, Journalist, Stand-Up Comedian: Paul Krassner Interview - Political Comedy

Ta­čiau XX a. To­kio mo­de­lio do­mi­na­vi­mas pir­miau­sia at­si­spin­di vie­na­me iš pir­mų­jų Tau­ti­nio są­jū­džio ap­lin­ko­je gi­mu­sių do­ku­men­tų — me­tų Lie­tu­vių de­mok­ra­tų par­ti­jos pro­gra­mos pro­jek­te. Ši nuo­sta­ta Lie­tu­vių tau­ti­nia­me są­jū­dy­je ku­rį lai­ką bu­vo vy­rau­jan­ti, o kaip vie­na iš pa­grin­di­nių li­ko iki pat vals­ty­bės su­kū­ri­mo me­tais.

Jai at­sto­vau­ja to­kios as­me­ny­bės kaip V. Ku­dir­ka, J. Ba­sa­na­vi­čius, P. Vi­lei­šis, A. Sme­to­na, aiš­ku, iš­var­dy­tu­me ir daug ki­tų. Vi­siems jiems tau­tos ir vi­suo­me­nės ter­mi­nai bu­vo si­no­ni­miš­ki. Kaip at­sva­ra jiems is­to­riog­ra­fi­jo­je mi­ni­mos F. Bort­ke­vi­čie­nės, K. Gri­niaus, iš da­lies A.

Rim­kaus, J. Vi­lei­šio, J. Šau­lio pa­var­dės, jiems vi­suo­me­nės prie­ky­je bu­vo as­muo in­di­vi­das.

Kaip padidinti nari kelias valandas Narys, kaip matuoti stora

Tai Penio dydzio vaikas vis daž­niau bu­vo ak­cen­tuo­ja­mos ir šiuo me­tu taip aukš­tai mū­sų ver­ti­na­mos as­mens in­di­vi­do tei­sės, žo­džio, spau­dos, su­si­rin­ki­mo lais­vė, pa­brė­žiant jų kaip žmo­gaus, o ne vi­suo­me­nės in­te­re­są. Be­je, in­di­vi­do sam­pra­ta pir­miau­sia bu­vo sie­ja­ma su ap­si­švie­tu­siu ir taip pa­jė­giu bū­ti vi­suo­me­niš­kai są­mo­nin­gu žmo­gu­mi.

In­di­vi­do in­te­re­sų de­ri­ni­mas su vi­suo­me­ne vis daž­niau bu­vo nu­ma­to­mas per vals­ty­bi­nes ins­ti­tu­ci­jas par­la­men­tą, vie­ti­nę sa­vi­val­dą. Tai­gi taip, ma­no nuo­mo­ne, bu­vo tols­ta­ma nuo or­ga­niš­kos tau­ti­nės vi­suo­me­nės mo­de­lio ir links­ta­ma prie vis la­biau pri­tai­ko­mo pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės san­da­ros mo­de­lio. Šia­me pro­ce­se svar­bus vaid­muo te­ko K. Be­ne ryš­kiau­siai šį tei­gi­nį pa­tvir­ti­na me­tų ko­vo mė­ne­sį pa­si­ro­džiu­si nau­jos Lie­tu­vos de­mok­ra­tų par­ti­jos pro­gra­ma.

Jos au­to­rys­tė pri­klau­so K. Gri­niui, o pa­grin­di­nio teks­to re­dak­to­riu­mi bu­vo la­bai jam ar­ti­mas žmo­gus, ki­tas de­mok­ra­tas P. Lie­tu­vos — pa­brė­žiant at­sto­va­vi­mą vi­sos Lie­tu­vos gy­ven­to­jų in­te­re­sams. Tai­gi pro­gra­mos teks­te for­mu­luo­ja­ma lie­tu­vių po­li­ti­nės pi­lie­ti­nės tau­tos, Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mo kon­cep­ci­ja, ku­ri jau rė­mė­si ne vien tau­ti­niu, o ir pi­lie­ti­niu prin­ci­pu. Čia kaip tik K. Gri­nius į pro­jek­tuo­ja­mą lie­tu­vių po­li­ti­nę pi­lie­ti­nę tau­tą įtrau­kė vi­sus te­ri­to­ri­jos gy­ven­to­jus, ne­pri­klau­so­mai nuo jų et­no­gra­fi­nių, kul­tū­ri­nių, tau­ti­nių ir kal­bos skir­tu­mų.

Vi­so­kios gy­ven­to­jų ne­ly­gy­bės dė­lei tau­ty­bės, ti­kė­ji­mo, kil­ties pa­si­nai­ki­na. Vie­to­se su sve­tim­tau­tiš­kais gy­ven­to­jais kar­tu su lie­tu­viš­ka var­to­ja­ma ir ki­to­kia vie­ti­nė kal­ba bal­ta­ru­siš­ka, len­kiš­ka, žy­diš­ka ir ki­tos. Vie­nok ga­li­me ir tu­ri­me rei­ka­lau­ti nuo to­kių len­kiš­kai kal­ban­čių, kad jie pir­miau­sia sa­viems die­vams tar­nau­tų, ne Var­šu­vos, ne Kro­ku­vos, bet Lie­tu­vos rei­ka­lais už­si­im­tų.

Gri­nius pri­sis­ta­tė kaip kla­si­ki­nės de­mo­kra­tijos ša­li­nin­kas. Pa­žy­mė­ti­na, kad jis kla­si­ki­nės de­mo­kra­tijos prin­ci­pų nuo­sek­liai lai­kė­si ir sa­vo po­li­ti­nė­je prak­ti­ko­je nuo me­tų, bū­da­mas Sei­mo na­riu, Vy­riau­sy­bės pir­mi­nin­ku, Pre­zi­den­tu. Ki­tas rei­ka­las, kad kla­si­ki­nė de­mo­kra­tija sa­ve, kaip is­to­riog­ra­fi­jo­je daž­nai yra var­to­ja­mas ter­mi­nas, dis­kre­di­ta­vo 3-ia­ja­me ir 4-aja­me de­šimt­me­ty­je, kai to­kia de­mo­kra­tija kaip li­be­ra­liz­mas — pa­grin­di­nė ide­o­lo­gi­ja, tei­gu­si hu­ma­niz­mo, to­le­ran­ci­jos, są­ži­nės, lais­vės prin­ci­pus, de­mo­kra­tinės vals­ty­bės idė­ją, kaip ne­gin­či­ja­mą ver­ty­bę iš­kė­lu­si in­di­vi­do, as­mens lais­vę, vals­ty­bę pa­jun­gu­si in­di­vi­do in­te­re­sų ten­ki­ni­mui, ir Eu­ro­po­je, ir to me­to Lie­tu­vo­je bu­vo kri­ti­kuo­ja­ma.

To­dėl bu­vo at­si­sa­ko­ma de­mo­kra­tijos, par­la­men­ta­riz­mo, re­mian­tis na­cio­na­liz­mo ide­o­lo­gi­ja daž­nai bu­vo prak­ti­kuo­ja­mas au­to­ri­ta­riz­mas, ku­ris au­ko­jo in­di­vi­do as­mens in­te­re­są tau­tai bei su ja su­si­ta­pa­ti­nan­čiai vals­ty­bei. Lie­tu­va ne­bu­vo iš­im­tis. Nuo me­tų gruo­džio tau­tos iš­li­ki­mo var­du par­la­men­ti­nė de­mo­kra­tija bu­vo pa­au­ko­ta lie­tu­viš­kam au­to­ri­ta­riz­mo va­rian­tui.

Anot M. Na­cio­nal­de­mok­ra­ti­ja — na­cio­na­liz­mo ir kla­si­ki­nės de­mo­kra­tijos evo­liu­ci­jos re­zul­ta­tas pa­brė­žiu, evo­liu­ci­jos. De­mo­kra­tinio in­di­vi­du­a­liz­mo, vi­suo­me­nę aiš­ki­nan­čio kaip ly­gių in­di­vi­dų vi­su­mą, vie­tą už­ima ko­lek­ty­vai, t.

Ma­nau, kad ši si­tu­a­ci­ja ne­su­tei­kia pro­gos su­abe­jo­ti K. Gri­niaus de­mo­kra­tiniais prin­ci­pais, nes jis kri­tiš­kai bu­vo nu­si­sta­tęs au­to­ri­ta­riz­mo at­žvil­giu, o ži­nia, kad de­mo­kra­tinių prin­ci­pų ne­at­si­sa­kė, bu­vo prieš to­kių prin­ci­pų pa­nau­do­ji­mą vi­suo­me­nės ma­ni­pu­lia­ci­jai, o ir pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės pro­jek­ci­jos ne­pa­me­tė iki pat sa­vo mir­ties.

Pa­si­sa­ky­mo pa­bai­go­je no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad — me­tais vy­kęs Lie­tu­vos vi­suo­me­nės įpi­lie­ti­ni­mas ir įsi­pi­lie­ti­ni­mas pir­miau­sia kaip tau­ti­nės vi­suo­me­nės bu­vo ins­pi­ruo­tas de­mo­kra­tiškos me­tų Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­jos to­kių punk­tų kaip vals­ty­bės kon­sti­tu­ci­nė struk­tū­ra, žmo­gaus tei­sės ir lais­vės, tau­ti­nių ma­žu­mų sta­tu­sas ir jų tei­si­nės pa­dė­ties api­brė­ži­mas, ly­čių ly­gia­tei­siš­ku­mas.

Vi­si tie punk­tai sa­vo pa­grin­di­ne rai­de ga­li bū­ti ir, be jo­kios abe­jo­nės, sie­ja­mi su K. Gri­niaus var­du, nes jis da­ly­va­vo ap­ta­riant ši­tą Kon­sti­tu­ci­ją, jis tei­kė siū­ly­mus.

Kurio metodo rezultatas yra patikimesnis?

Mo­der­nios Lie­tu­vos sam­pra­tos bei po­li­ti­nio gy­ve­ni­mo prin­ci­pus ir mo­de­lius nu­sa­ko ir Lie­tu­vos par­la­men­ta­riz­mo eu­ro­pie­tiš­ko­ji di­men­si­ja, nes vi­siems ge­rai ži­no­ma, kad Va­ka­rų po­li­ti­nės ci­vi­li­za­ci­jos kas­die­ny­bė­je vals­ty­bė yra vi­suo­me­nės kū­ri­nys.

Tuo pat me­tu ji yra svar­biau­sia vi­suo­me­nės kor­po­ra­ci­ja, t. Falo efektyvaus pailginimo ir sustorėjimo paslaptys buvo perduodamos iš kartos į kartą.

Todėl jelqing vis dar aktyviai naudojamas.

Kaip padidinti varpą namuose

Pratimo metu falo audiniai gauna mikrotraumą. Jų vietoje auga nauji ir didesniais kiekiais, o tai prisideda prie varpos padidėjimo. Taip pat pagerėja kraujo tekėjimas ir urvinių kūnų užpildymas. Lygiagretę galima nueiti einant į sporto salę. Pavyzdžiui, norint padidinti raumenų masę, būtina eiti į sporto salę. Kiekvieną kartą apsilankę treniruoklyje, mes sukuriame krūvius savo raumenims, kurie reikalingi norint išlaikyti jų tonusą ir užauginti naujus audinius.

Kažkas panašaus pastebima atliekant varpos masažą. Padidinkite savo varpą per kelias savaites yra tikra! Rezultatas garantuotas!

Kalbant apie senelio varpos padidinimo metodo efektyvumą, tada viskas yra individualu.

Naminis irenginys padidinti nario nari Kai apipjaustymas nesumazeja nariu

Deja, masažo metodai neleidžia per kelias savaites padidinti varpą vizualiai. Kaip rodo praktika, tinkamu požiūriu pastebimas rezultatas pasiekiamas per šešis mėnesius. Todėl dažnai vyrai atsisako varpos didinimo technikos po kelių savaičių ar mėnesių, nes jų netenkina lėtas varpos parametrų augimo tempas. Senelio varpos padidinimo metodas: nuo ko pradėti? Kaip ir bet kurią treniruotę, turėtumėte pradėti nuo apšilimo.

Sušildžius varpą, sumažėja sužalojimo tikimybė. Todėl prieš pradėdami masažo techniką, turite nusiprausti po šiltu dušu ir 5 minutes apvynioti varpą audiniu, sudrėkintu šiltu vandeniu. Ši manipuliacija atpalaiduos vyro organo ląsteles. Tokiu atveju turėtumėte atkreipti dėmesį į tai, kad vandens temperatūra neturėtų sukelti diskomforto jausmo. Kai kurie vyrai mieliau panardina falą į šilto vandens indą, taip pakeisdami kompresą rankšluosčiu.

Atsipalaidavusi ir minkšta varpa bus sėkmingo pasirengimo rodiklis. Esant mažam tarifui, technikos efektyvumas bus artimas nuliui, o esant dideliam greičiui, tik apimtys padidės. Taip pat nerekomenduojama pradėti sportuoti iškart po ejakuliacijos dėl sumažėjusio testosterono kiekio organizme. Kaip atlikti varpos padidinimo pratimus: pasiekus reikiamą erekcijos lygį, falo oda sutepama natūraliu pagrindu pagamintu intymiu geliu arba kremu, kuris padės išvengti traumų atsiradimo; varpa apvyniota žiedu aplink smilių ir nykštį prie pagrindo; žiedas, gautas iš pirštų, suspaudžiamas ir nukreipiamas į galvą per sekundes; šią akimirką ištempta varpa, kuri ištemptoje būsenoje bus statmena gaktai lygiagreti grindims, jei pratimai atliekami stovint ; kai, pavyzdžiui, dešinės rankos pirštų suėmimas yra galvoje, laisvos rankos pirštais perimamas falo pagrindas ir pakartojama manipuliacija gaunamas vienas visas ciklas.

Pakaitinis rankų darbas turėtų būti simetriškas, vienodai spaudžiant falo kamieną, o tai pašalins kreivių ir asimetrijos atsiradimo tikimybę. Jei pratimo metu erekcijos lygis pradeda smarkiai didėti, rekomenduojama padaryti trumpą pertrauką, kol susijaudinimas sumažės iki reikiamos vertės. Varpos augimo pratimų dažnis: pirmą mėnesį atliekama ciklų per treniruotę, apimtys pirštais yra lengvos, pertraukos organizuojamos kas antrą dieną; per ateinančius tris mėnesius per treniruotę atliekama iki ciklų, apimtys pirštais yra vidutinės, pertraukos organizuojamos kas trečią dieną; po keturių mėnesių jis atliekamas nuo ciklų per treniruotę, apimtys pirštais tampa pakankamai stiprūs be skausmopertraukos organizuojamos kas trečią ar ketvirtą dieną.

kremai ir tepalai, skirti padidinti varpą

Vyrų apžvalgos apie senelio varpos plėtros būdą Remiantis vyrų, nusprendusių išbandyti senelio varpos padidinimo metodą, apžvalgomis, turite būti kantrūs, nes šios technikos rezultatas nebus greitai juntamas. Norėdami pagerinti efektą, jie rekomenduoja naudoti vyrų varpos padidinimo kremo gelį, kuriame nėra sintetinių priedų. Jo naudojimas sukurs palankią aplinką falo audiniuose ir paruoš juos tinkamai augti. Žinoma, senelio varpos padidinimo metodo negalima vadinti žaibišku, tačiau jo populiarumas vis tiek yra tiesioginis įrodymas, kad jis tikrai veikia.

Padidinkite Sims 3 seimos nariu skaiciu Programa, skirta padidinti vaizdo nari

Tuo atveju, kai naudojamas vyriškas kremas gelis, remiantis apžvalgomis, masažo technikos efektyvumas žymiai padidėja. Vyrai taip pat pabrėžia, kad minėti pratimai daro įtaką ne tik penio storiui ir ilgiui, bet ir žymiai pagerina seksualinio gyvenimo kokybę.

Norimą varpos padidėjimą galima pasiekti per kelias savaites, savo problemai skiriant minučių per dieną. Vyrai pažymi, kad Selazeen gelis: Paprasti receptai, kaip padidinti varpą namuose Brangiausias ir skausmingiausias būdas padidinti varpą yra operacija. Stabilų augimą užtikrina ne tokie radikalūs metodai: vakuuminiai, ortopediniai prietaisai, pratimai - treniruotės. Daugelis yra paprastos, veiksmingos ir nereikalauja profesionalios medicininės intervencijos. Mūsų išsamios rekomendacijos padės sujudinti vidines kūno atsargas, pradėti didinti varpos apimtį ir ilgį.

Jie padės padidinti falą namuose, nebijant sveikatos ir grėsmingų priemonių. Kiek jie keičia varpos dydį Varpos modifikavimo realybę patvirtina chirurgai, urologai ir andrologai. Gydytojai pažymi, kad vyrai rizikuoja dėl padidėjimo ir skubėdami daro didelę žalą savo sveikatai.

Norėdami to išvengti, praktikuokite patikrintus, gydytojo patvirtintus metodus. Kasdien praktikuojant, progresyvios technikos suteikia nuo 2 cm pliuso. Prie naujo dydžio pridedamas padidėjęs libido, greitas susijaudinimas, stipri erekcija. Būdai, kaip patiems padidinti namo narį Praktinės augimo technikos veikia tiek pavieniui, tiek kartu.

Kiekvienas rengia treniruočių programą atsižvelgdamas į savo kūno ypatybes. Pratimai Varpos nėra bicepsas, tačiau ji turi didelį augimo potencialą. Ilgis padidėja dėl padidėjusio odos, jungiamojo audinio, tunica albuginea, urvinių kūnų endotelio elastingumo. Fizinis aktyvumas ištempia audinius, išprovokuoja ilgio ir apimties padidėjimą.

Vyras Jelqingas Jelq - galingos traukimo, melžimo manipuliacijos.

kremai ir tepalai, skirti padidinti varpą

Jie remiasi senovės technika, paplitusia tarp Viduriniųjų Rytų vyrų. Treniruotės gali būti sausos, drėgnos su lubrikantusu spaudimu pažengusios. Pradžioje traukimas atliekamas varpos ramybės būsenoje.

Dėl erekcijos pradedančiojo pažanga bus minimali.