Pereiti prie turinio

Tokį Seimo balsavimą premjerė I. Istorizmo stiliaus mūrinis pastatas pagal Nikolajaus Andrejevo projektą buvo pastatytas metais. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, neužtikrino valstybės paslapties apsaugos, būtent: m.

Konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad visos valstybės institucijos bei pareigūnai veiktų vadovaudamiesi tik Konstitucija ir teise, paklusdami Konstitucijai ir Ar galima padidinti valstybes prezidenta. Demokratinėje teisinėje valstybėje visos valstybės institucijos ir visi pareigūnai privalo vadovautis Konstitucija ir teise.

Valdžios atsakomybė visuomenei neatsiejama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo; ji konstituciškai įtvirtinama nustatant, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kad valdžios galias riboja Konstitucija, kad valstybės pareigūnai, kurie pažeidžia Konstituciją ir įstatymus, asmeninius ar grupinius interesus iškelia aukščiau visuomenės interesų, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią, įstatymų nustatyta tvarka gali būti pašalinti iš pareigų.

Apkalta — Konstitucijoje numatyta ypatinga procedūra, kai yra sprendžiamas Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų aukščiausiųjų valstybės pareigūnų konstitucinės atsakomybės klausimas, t.

Pagal Konstituciją vienas iš valstybės pareigūnų, kuris gali būti pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka, yra Respublikos Prezidentas. Pagal Konstitucijos 77 straipsnį Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas, jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.

Aiškindamas Konstitucijos 77 straipsnį, Konstitucinis Teismas m. Respublikos Prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai, kad Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų valstybės pareigūnų, visų kitų piliečių teisinio statuso.

Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, išskirtinį teisinį statusą atskleidžia įvairios Konstitucijos nuostatos, kurios įtvirtina Respublikos Prezidento asmens neliečiamumą, draudimą patraukti Respublikos Prezidentą baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn, Respublikos Prezidento priesaiką, jo įgaliojimus, šių įgaliojimų pradžią ir pabaigą ir kt.

Pagal Konstitucijos 78 straipsnio 2 dalį Respublikos Prezidentas renkamas penkeriems metams. Respublikos Prezidento įgaliojimai anksčiau nustatyto laiko gali pasibaigti tik Konstitucijoje nustatytais pagrindais.

Vienas iš jų — kai Seimas Respublikos Prezidentą pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka Konstitucijos 88 straipsnio 5 punktas. Pažymėtina, kad Respublikos Prezidentas, pradėdamas eiti savo pareigas, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalis. Išrinkto Respublikos Prezidento priesaikoje atsispindi Konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės vertybės, kurias Tauta sieja su Respublikos Prezidento pareigybe; šios vertybės yra neatskiriamos viena nuo kitos, Respublikos Prezidentas, eidamas savo pareigas, negali nukrypti nuo Respublikos Prezidento priesaikoje įtvirtintų Tautai pačių svarbiausių, universalių konstitucinių vertybių.

artlabas.ltčius. artlabas.ltskaitė gali padidinti prezidento galias - DELFI

Nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Respublikos Prezidento priesaikos sulaužymas kartu yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas.

Pagal Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalį Respublikos Prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų. Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Respublikos Prezidentas daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų, atsižvelgiant į Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos Respublikos Prezidento priesaikos turinį, reiškia, kad Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, turi vadovautis tik Konstitucija ir įstatymais, negali jų pažeisti, kad Respublikos Prezidentas turi veikti vadovaudamasis tik Tautos ir valstybės interesais, kad Respublikos Prezidentas negali veikti turėdamas tokių tikslų ir interesų, Ar galima padidinti valstybes prezidenta nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su Tautos ir valstybės interesais, su viešaisiais interesais, kad Respublikos Prezidentas negali asmeninių ar grupinių interesų iškelti aukščiau visuomenės ir valstybės interesų, negali veikti taip, kad būtų diskredituota valstybės valdžia.

Pabrėžtina, kad Konstitucijoje įtvirtinta galimybė apkaltos proceso tvarka pašalinti Respublikos Prezidentą iš užimamų pareigų yra Respublikos Prezidento veiklos viešos demokratinės kontrolės forma, Respublikos Prezidento konstitucinės atsakomybės Tautai būdas, viena iš demokratinės pilietinės visuomenės savisaugos nuo Respublikos Prezidento piktnaudžiavimo jam nustatytais įgaliojimais priemonių.

III Pagal Konstitucijos straipsnio 3 dalies 4 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Minėta, kad pagal Konstitucijos 74 straipsnį vienas iš valstybės pareigūnų, kuris gali būti pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka, yra Respublikos Prezidentas. Konstitucijos straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas. Atskleidžiant Konstitucijos straipsnio 3 dalies 4 punkte ir straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo turinį būtina atsižvelgti į Konstitucijos 74 straipsnio nuostatas, į Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, į konstitucinius valdžių padalijimo ir teisinės valstybės principus.

Minėta, kad Konstitucija yra vientisas aktas, kad visos Konstitucijos nuostatos yra susijusios, sudaro darnią visumą ir kad nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima aiškinti neatsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas. Aiškinant Konstituciją negali būti taikomas vien lingvistinis aiškinimo metodas, būtina Nario dydziai kelia sisteminį, loginį, teleologinį, kitus teisės aiškinimo metodus.

Minėta ir tai, kad pagal Konstitucijos straipsnio 3 dalies 4 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar Respublikos Prezidento, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai; Konstitucijos straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas.

Aiškinant nurodytas Konstitucijos nuostatas vien lingvistiškai, atsietai nuo kitų Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių apkaltos institutą, Seimo bei Konstitucinio Teismo įgaliojimus apkaltos procese, būtų galima teigti, esą Konstitucijoje yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar Respublikos Prezidento, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, o galutinį sprendimą, ar Respublikos Prezidento veiksmai prieštarauja Konstitucijai, priima Seimas.

Tačiau toks nurodytų Konstitucijos nuostatų aiškinimas būtų konstituciškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad Konstitucijoje įtvirtintas valstybės valdžių padalijimo principas inter alia reiškia, kad, Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti, kad tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu.

Pagal Konstitucijos straipsnio 3 dalies 4 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar Respublikos Prezidento, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucijos straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Padidejes nario narys Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami.

Konstitucijos straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytos išvados pateikimas — vienas iš klausimų, kurie Konstitucijoje yra priskirti tik Konstitucinio Teismo kompetencijai. Taigi pagal Konstituciją Konstitucinio Teismo išvada, ar Respublikos Prezidento, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmai prieštarauja Konstitucijai, yra galutinė ir neskundžiama.

Minėta, kad pagal Konstitucijos straipsnio 3 dalį, remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas. Konstitucijos straipsnio 3 dalies nuostata, kad Seimas Konstitucijos straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia remdamasis Konstitucinio Teismo išvada, reiškia, kad tuo atveju, kai apkaltos procesas Respublikos Prezidentui pradedamas dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, Seimas turi Ar galima padidinti valstybes prezidenta kreiptis į Konstitucinį Teismą prašydamas pateikti išvadą, ar Respublikos Prezidento veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Minėta, kad Respublikos Prezidento priesaikos sulaužymas kartu yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas. Konstitucijos straipsnio 2 dalies nuostata, kad Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami, reiškia ir tai, kad Seimas, spręsdamas, ar pašalinti Respublikos Prezidentą iš pareigų, negali paneigti, negali pakeisti, negali kvestionuoti Konstitucinio Teismo išvados, kad konkretūs Respublikos Prezidento veiksmai prieštarauja arba neprieštarauja Konstitucijai.

Tokie Seimo įgaliojimai Konstitucijoje nenumatyti. Konstitucinio Teismo išvada, kad Respublikos Prezidento veiksmai prieštarauja arba neprieštarauja Konstitucijai, susaisto Seimą tuo atžvilgiu, kad pagal Konstituciją Seimas neturi įgaliojimų spręsti, ar Konstitucinio Teismo išvada yra pagrįsta ir teisėta — teisinį faktą, kad Respublikos Prezidento veiksmai prieštarauja arba neprieštarauja Konstitucijai, nustato tik Konstitucinis Teismas.

Pagal Konstitucijos 74 straipsnį už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą pašalinti Respublikos Prezidentą iš didejantis narys po 25 pareigų apkaltos proceso tvarka gali tik Seimas.

Vadinasi, Konstitucijoje yra nustatytos skirtingos Seimo ir Konstitucinio Teismo funkcijos apkaltos procese ir nustatyti šioms funkcijoms įgyvendinti reikalingi atitinkami įgaliojimai: Konstitucinis Teismas sprendžia, ar Respublikos Prezidento konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, ir pateikia Seimui išvadą Konstitucijos straipsnio 3 dalies 4 punktaso Seimas, jeigu Respublikos Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sprendžia, ar pašalinti Respublikos Prezidentą iš pareigų Konstitucijos 74 straipsnis.

Taigi Konstitucijos straipsnio 3 dalies nuostata, kad Konstitucijos straipsnio 3 dalyje nustatytus klausimus galutinai sprendžia Seimas, susiejus ją su Konstitucijos 74 straipsnio nuostata, kad tik Seimas sprendžia Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka klausimą, ir su Konstitucijos straipsnio 2 dalies nuostata, kad Konstitucinio Teismo išvada yra galutinė ir neskundžiama, reiškia, kad pagal Konstitucijos straipsnio 3 dalį Seimas turi įgaliojimus spręsti ne tai, ar konkretūs Respublikos Prezidento veiksmai prieštarauja Konstitucijai, bet tai, ar pašalinti Respublikos Prezidentą iš pareigų.

Pažymėtina, jog konstitucine nuostata, kad tik Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus spręsti teikti išvadąar Respublikos Prezidento konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, Konstitucijoje yra įtvirtinta garantija Respublikos Prezidentui, kad jam nebus nepagrįstai taikoma konstitucinė atsakomybė. Vadinasi, jeigu Konstitucinis Teismas padaro išvadą, kad Respublikos Prezidento veiksmai neprieštarauja Konstitucijai, Seimas negali apkaltos proceso tvarka pašalinti Respublikos Prezidento iš pareigų už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą.

Minėta, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar Respublikos Prezidento konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Konstatavimas, kad Respublikos Prezidento veiksmai prieštarauja Konstitucijai, reiškia ir tai, kad yra konstatuojama, jog Respublikos Prezidentas pažeidė Konstituciją. Tačiau ne kiekvienas Konstitucijos pažeidimas savaime yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.

Pabrėžtina, kad sprendžiant, ar Respublikos Prezidento veiksmai šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kiekvienu atveju būtina įvertinti konkrečių Respublikos Prezidento veiksmų turinį ir jų atlikimo aplinkybes. Respublikos Prezidento veiksmais Konstitucija būtų šiurkščiai pažeista tais atvejais, kai Respublikos Prezidentas nesąžiningai eitų savo pareigas, veiktų vadovaudamasis ne Tautos ir valstybės interesais, bet savo privačiais interesais, atskirų asmenų ar jų grupių interesais, veiktų turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su viešaisiais interesais, sąmoningai nevykdytų Respublikos Prezidentui Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų pareigų.

Minėta, kad pagal Konstituciją tik Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus spręsti, ar Respublikos Prezidento konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, taigi ar Respublikos Prezidentas pažeidė Konstituciją; Seimui tokie įgaliojimai Konstitucijoje nenumatyti.

Seimas, neturėdamas įgaliojimų priimti sprendimo, ar Respublikos Prezidentas pažeidė Konstituciją, neturi ir konstitucinių įgaliojimų spręsti, ar Respublikos Prezidentas Konstituciją pažeidė šiurkščiai. Konstitucijos pažeidimo nustatymas — tai teisinio, bet ne politinio vertinimo dalykas, todėl teisės klausimus — Konstitucijos pažeidimo faktą, taigi ir Konstitucijos šiurkštaus pažeidimo faktą, gali nustatyti tik Ar galima padidinti valstybes prezidenta valdžios institucija — Konstitucinis Teismas.

Aiškinimas, kad Konstitucijos šiurkštaus pažeidimo faktą esą galėtų nustatyti ir Seimas, būtų konstituciškai visiškai nepagrįstas, nes tai reikštų, kad teisės klausimą, ar Respublikos Prezidentas pažeidė Konstituciją, ar Konstitucija pažeista šiurkščiai, galėtų spręsti ne teisminės valdžios institucija — Konstitucinis Teismas, kuris, kaip ir visi kiti teismai, sudaromas tik profesiniu pagrindu, bet Seimas — valstybės valdžios institucija, savo prigimtimi ir esme politinio pobūdžio institucija, kurios sprendimuose atsispindi Seimo narių daugumos politinė valia, kurios sprendimai grindžiami politiniais susitarimais, įvairiais politiniais kompromisais ir pan.

Akivaizdu, kad politinio pobūdžio institucija Seimas negali spręsti, ar Respublikos Prezidentas pažeidė Konstituciją, ar Konstitucijos pažeidimas yra šiurkštus, t. Priešingu atveju Konstitucijos pažeidimo, taip pat ir Konstitucijos šiurkštaus pažeidimo fakto, konstatavimas galėtų būti grindžiamas politiniais argumentais, o iš politiniais argumentais grindžiamo konstatavimo, kad Konstitucija buvo šiurkščiai pažeista, galėtų kilti Respublikos Prezidento konstitucinė atsakomybė.

Konstitucijoje įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad tik Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus spręsti, ar Respublikos Prezidentas pažeidė Konstituciją, ar Konstitucijos pažeidimas yra šiurkštus. Nei Seimui, nei kuriai nors kitai valstybės valdžios institucijai arba kuriam nors valstybės pareigūnui tokie įgaliojimai Konstitucijoje nenumatyti. Pažymėtina, kad konstitucinis reguliavimas, kai tik Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus spręsti, ar Respublikos Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Respublikos Prezidentui yra konstitucinė garantija, kad jam negalės būti nepagrįstai taikoma konstitucinė atsakomybė — pašalinimas iš pareigų už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą.

Stiprios prieškrizinės pozicijos dabar leidžia padėti šalies sveikatos sistemai, šalies gyventojams ir verslams atlaikyti pandemijos iššūkius. Pasak pranešimo spaudai, kitų metų biudžetas yra orientuotas į tris šiuo metu svarbiausias sritis: sveikatos sistemą, pagalbą gyventojams ir verslui, taip pat — į įsisenėjusių šalies problemų sprendimą. Atkreipiamas dėmesys, kad išlaidos sveikatos sistemai valstybės biudžete, lyginant su ankstesniu periodu, auga mln. Eur, o skaičiuojant visų viešųjų biudžetų lėšas, šis augimas siekia apie mln.

Minėta, kad pagal Konstitucijos 74 straipsnį tik Seimas sprendžia, ar pašalinti iš pareigų Respublikos Prezidentą, jeigu jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką arba paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas.

Jeigu apkaltos pagrindas yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, Seimas gali Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą spręsti tik gavęs Konstitucinio Teismo išvadą, kad Respublikos Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Respublikos Prezidentui tai yra konstitucinė garantija, kad jam nebus nepagrįstai taikoma konstitucinė atsakomybė. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją apkaltos procese Seime sprendžiama ne tai, ar Respublikos Prezidento veiksmai prieštarauja Konstitucijai, ne tai, ar Respublikos Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Pagal Konstituciją tai sprendžia tik Konstitucinis Teismas.

Apkaltos procese Seime sprendžiamas tik Respublikos Prezidento konstitucinės atsakomybės klausimas, t. Respublikos Prezidento pašalinimas iš pareigų yra konstitucinė sankcija už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą.

Prezidentinis maršrutas

Minėta, kad pagal Konstitucijos 74 straipsnį sprendimą dėl konstitucinės sankcijos taikymo, t. IV Pagal Konstitucijos 74 straipsnį apkaltos proceso tvarką nustato Seimo statutas. Konstitucijos 76 straipsnyje yra nustatyta, kad Seimo statutas turi įstatymo galią. Pažymėtina, kad Seimas, nustatydamas apkaltos proceso tvarką, turi diskreciją, tačiau jis yra saistomas apkaltos konstitucinės sampratos Konstitucinio Teismo m.

Todėl Seimo statute nustatyta apkaltos proceso tvarka turi būti tokia, kad būtų užtikrintas teisingas teisinis procesas, kad būtų galima tinkamai ištirti apkaltos bylos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens konstitucinės atsakomybės.

Normos, reguliuojančios apkaltą, turi ne tik sudaryti galimybę pašalinti asmenį iš pareigų, bet ir užtikrinti asmens, kurio atžvilgiu vykdoma apkalta, teises. Teatras tarpukariu buvo labiausiai valstybės remiama kultūros sritis. Teatrą ypač mėgo Prezidentas A.

Spektakliuose jis lankydavosi bent kartą per savaitę, sekdavo bene visas premjeras. Operos čia mielai klausydavo ir iš Jokūbavo į Kauną atvykęs buvęs Prezidentas Aleksandras Stulginskis. Valstybės teatre taip pat buvo rengiami įvairių sukakčių minėjimai, kuriuose susirinkdavo valstybės politinis ir kultūrinis elitas.

Šalia teatro veikė Miesto sodas su pramogų erdve miestiečiams. Lietuvos Teisingumo ir Seimo rūmai E. Ožeškienės g. Sapiegos g. Kauno valstybinė filharmonija Architekto Edmundo Fryko projektuoti rūmai statyti — m.

Rūmų architektūrai būdingi neoklasicizmo bruožai, papildyti art deco elementais, o pastato interjerai dekoruoti liaudies meno motyvais. Rūmuose įsikūrė Teisingumo ministerija ir Vyriausiasis tribunolas, taip pat įvairios teisminės tarnybos. Šiuose rūmuose m.

Lietuvos Respublikos Prezidentas

Seimo rūmų angoje Valstybės Prezidentą sutiko Min. Ministeris Pirmininkas paskelbė tautos atstovams, kad atvyko Valst. Visi tautos atstovai sukilo iš vietų. Tik valstybės Prezidentui davus ženklą sėstis, pradėjo aprimti ovacijos ir atstovai bei svečiai atsisėdo. Paskum Tautos vadas pasakė kalbą [ Aukštos klasės restoranas garsėjo europinio stiliaus interjeru, svečius viliojo vienintele Kaune besisukančia šokių aikštele.

Prezidentas pasirašė kitų metų biudžetą, bet įspėjo dėl deficito

Jame rinkdavosi laikinosios sostinės menininkai, teatralai, literatai, elito atstovai. Jame buvo ir biliardas, kabaretas-varjetė. Savo karjerą šiame restorane pradėjo žymus tarpukario dainininkas Antanas Šabaniauskas.

Padidinti nario samoksla

Nuo m. Antrame aukšte veikė to paties pavadinimo viešbutis, kurio kambarius daugiausia nuomojosi į Kauną atvykę užsieniečiai. Istorizmo stiliaus mūrinis pastatas pagal Nikolajaus Andrejevo projektą buvo pastatytas metais. Daukanto g. Jame vyko labdaros vakarai, koncertai, draugijų susitikimai, faifokliokai, kaukių baliai. Iki m. Juose dalyvaudavo ir valstybės Prezidentas su žmona. Skambant orkestro muzikai garbiausi svečiai būdavo palydimi į uždarą Trijų kunigaikščių menę su vaišių stalu.

Žemesnio rango svečiai likdavo linksmintis bendroje restorano salėje. Vakare publika buvo įvairesnė: nuo savo naujausius apdarus norinčių pademonstruoti miesto ponių iki diplomatų, kariškių ir valdžios atstovų. Restoranas garsėjo gera virtuve ir kokybiška muzikine programa.

Šalia restorano veikė ir viešbutis. Tarpukariu viešbutyje gyveno užsienio šalių pasiuntiniai, ambasadoriai ir kiti svarbūs asmenys. Karininkų ramovės rūmai A. Mickevičiaus g. Kauno įgulos karininkų ramovė m.

2021 m. biudžetas priimtas – viešųjų finansų deficitas sieks 7% BVP

Vlado Nagevičiaus iniciatyva Kauno įgulos karininkai įsteigė karininkų korporacijos klubą, m. Pagrindinis klubo tikslas buvo suburti karininkus, karo gydytojus ir karo kapelionus į vieną draugiją, stiprinti jų tautinę dvasią, vykdyti visuomeninę veiklą.

Stasys Kudokas. Statyba buvo pradėta m. Kariuomenė ne tik saugo ir gina mūsų tėvynės ribas, ne tik auklėja ir ruošia ginklo galiai mūsų jaunimą, ji taip pat neša, iškėlus aukštai, ir kultūros švyturį. Dėl to jai mes turime labai daug pagarbos ir vilties joje dedame. Antrame aukšte įrengta Didžioji salė su atviromis galerijomis-ložėmis, taip pat lietuviškos svetainės stiliaus Prezidento kambarys ir gotikinio stiliaus Mažoji salė bei Vytauto seklyčia, kurias puošė Petro Kalpoko tapyti Lietuvos kunigaikščių portretai.

Trečiame aukšte veikė Karininkų klubas su valgykla, skaitykla, biliardo, kortų ir šachmatų kambariais.

  • m. biudžetas priimtas – viešųjų finansų deficitas sieks 7% BVP - Verslo žinios
  • Dėl Respublikos Prezidento Rolando Pakso apkaltos - Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
  • Prezidentinis maršrutas
  • Prezidentas pasirašė kitų metų biudžetą, bet įspėjo dėl deficito - Verslo žinios

Ketvirtame aukšte buvo įrengtas viešbutis, o rūsyje — šaudykla ir sporto salė. Karininkų ramovė tapo populiaria spaudos, diplomatinio korpuso balių rengimo vieta. Čia buvo organizuojamos Naujųjų metų sutiktuvės, kurių metu Prezidento vizitas tapdavo pagrindiniu šventės įvykiu. Pirmieji Lietuvos vėliau Vytauto Didžiojo universiteto rūmai K. Donelaičio g. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas m. Universitete buvo 6 fakultetai.

Į prezidento V. Adamkaus gimtadienio šventę susirinko šimtai žmonių

Jame dirbo daugelis to meto žymiausių mokslininkų. Humanitarinio fakulteto dėstytoju — m. Jis dėstė etiką, skaitė Platono filosofijos, poetikos, lietuvių kalbos stilistikos kursus. Lietuvos Respublikos Prezidentai tvirtino visus universiteto statutus ir jų pakeitimus. Pirmųjų Lietuvos universiteto rūmų pastatas pagal inžinieriaus Aleksiejaus Skrynikovo projektą buvo pastatytas metais. Pastato fasadas — XX a. Novatoriškas buvo statinio interjeras: pirmą kartą Kaune panaudotos gelžbetoninės perdangos, iš karto buvo įrengtas centrinis šildymas ir kitos komforto naujovės — ventiliacija, vandentiekis, vaterklozetai.

Vėliau jie buvo pavadinti Pirmaisiais rūmais. Čia buvo įsikūrusi Didžioji universiteto salė aulakurioje vykdavo iškilmingi Senato posėdžiai, ir Teisės bei Matematikos-gamtos fakultetų auditorijos. Lietuvos Respublikos Ministrų kabinetas K.

Vytauto Didžiojo universiteto rektoratas, S. Lozoraičių muziejus, VDU istorijos menė Pastatas pastatytas m. Jame taip pat rezidavo Kauno karinių įstaigų komplekso statyboms vadovavę karo inžinieriai. Po Pirmojo pasaulinio karo ištuštėjusiame pastate m. Kai kuriuose Ministrų kabineto posėdžiuose dalyvaudavo ir Lietuvos Respublikos prezidentai. Iš pradžių pastato vidurinioji dalis buvo dviaukštė, o kraštinės — vienaukštės.

Teritorija nuo gatvės ir aikštės buvo atskirta mūro tvora.

Konstitucinis Teismas nustatė: I Pareiškėjas — Lietuvos Respublikos Seimas prašo Konstitucinį Teismą pateikti išvadą, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso konkretūs veiksmai, nurodyti šiuose Specialiosios tyrimo komisijos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateiktų kaltinimų pagrįstumui ir rimtumui ištirti bei išvadai dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą parengti toliau — Specialioji tyrimo komisija išvadoje suformuluotuose kaltinimuose, prieštarauja Konstitucijai: 1 kaltinimas. Rolandas Paksas, neturėdamas teisės eidamas Respublikos Prezidento pareigas prisiimti ir turėti jokių su Tautos ir Lietuvos valstybės interesais nesuderinamų įsipareigojimų privatiems asmenims, prisiėmė tokius įsipareigojimus Jurijui Borisovui, eidamas Respublikos Prezidento pareigas buvo jo veikiamas ir veikė ne Tautos ir Lietuvos valstybės, bet privataus asmens interesais, būtent: Rolandas Paksas įsipareigojo, tapęs Respublikos Prezidentu, Jurijaus Borisovo naudai atlikti su Tautos ir Lietuvos valstybės interesais nesuderinamus veiksmus už pastarojo suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, dėl to, pirma, atsilygindamas už ją, Respublikos Prezidento m. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, neužtikrino valstybės paslapties apsaugos, būtent: m. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, susitikęs su Jurijumi Borisovu, sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę; 3 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, naudodamasis savo statusu, duodamas neteisėtus nurodymus patarėjams ir kitais veiksmais darė neteisėtą įtaką privačių asmenų ir privačių ūkio subjektų sprendimams turtiniuose santykiuose, būtent: m.

Suremontuoto ir pertvarkyto pastato pirmame aukšte įrengti 7, o antrame — 8 kambariai. Remonto metu buvo pakeistos sienų, grindų dangos, krosnys, santechniniai įrengimai, rekonstruotas antras aukštas, kuriame buvo įrengtas Užsienio reikalų ministro reprezentacinis butas. Jame ilgiausiai — m. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija S. Daukanto ir K. Donelaičio gatvių kampe, nusipirko Grigorijus Girša Michelsonas.

V.Laučius. D.Grybauskaitė gali padidinti prezidento galias

Vietoj čia buvusių dviejų medinių ir vieno mūrinio pastato jis pastatė naują Jakovo Ušakovo suprojektuotą trijų aukštų namą. Kiekviename aukšte buvo suplanuota po butą. Vėliau pirmame aukšte buvo įrengta krautuvė, o kitus du nuomojo pasiturintys gyventojai.

Pastatą m. Nors URM rūmai buvo labiau panašūs į gyvenamąjį namą nei į valdžios institucijos būstinę, bendrame Kauno architektūriniame peizaže jie atrodė gana solidžiai. Šis pastatas yra ryškiausias moderno secesijos pavyzdys Kauno architektūroje.

Lietuvos Respublikos Prezidentas - Lietuvos Respublikos Prezidento metinis pranešimas ()

Interjerą puošė augaliniai ornamentai ir geometriniai motyvai lubų frizuose, suveriamosiose duryse, jų apvaduose ir kitur. Ministerijai ilgiausiai vadovavo ministrai Dovas Zaunius ir Stasys Lozoraitis.

Užsienio politikos kuravimą užsienio reikalų ministrai nuolat derino su Lietuvos Respublikos Prezidentu. Vytauto Didžiojo karo muziejus K. Vytauto Didžiojo karo muziejus Vytauto Didžiojo karo muziejus — vienas svarbiausių tarpukario Kauno muziejų.

Kaip padidinti nari per menesi 8 cm

Vlado Nagevičiaus iniciatyva Nepriklausomybės aikštėje esančiame sename mediniame carinės Rusijos kariuomenės 3-iojo Dono pėstininkų pulko manieže buvo įrengta Lietuvos nepriklausomybės kovas vaizduojanti pirmoji Karo muziejaus ekspozicija.

Muziejus lankytojams buvo atidarytas m. Kiemelį taip pat papuošė Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Vinco Kudirkos ir kitų valstybės bei visuomenės veikėjų biustai. Karo muziejaus sodelis tapo centrine valstybinių minėjimų vieta, kurioje įvairių švenčių metu sveikinimo kalbas sakydavo visi tarpukario Lietuvos prezidentai. Jie taip pat dalyvaudavo ir muziejaus parodų atidarymuose.

Padidinti nario tvirtinima

Vienybės aikštėje buvo pašventintas naujų muziejaus rūmų kertinis akmuo. Seimas sutiko su beveik visomis Vyriausybės išvadomis dėl parlamentarų pasiūlymų atmetimo. Netikėtai pritarė milijoninėms iniciatyvoms Tačiau pataisų svarstymo metu buvo netikėtai pritarta valdančiojo Liberalų sąjūdžio atstovo Ričardo Juškos pasiūlymui Seimo kanceliarijos darbo užmokesčio fondui papildomai skirti beveik 1,6 mln.

Už tai balsavo 77 Seimo nariai ne tik iš opozicijos, bet ir iš dalies valdančiųjų gretų. Tokį Seimo balsavimą premjerė I. Šimonytė pavadino neatsakingu ir cinišku. Be to, Seimas taip pat netikėtai 73 balsais pritarė valdančiosios Laisvės partijos atstovo Artūro Žukausko kompleksiniam pasiūlymui 46 mln.

Eur papildomai skirti įvairioms su mokslu susijusioms programoms finansuoti, iš jų 18 mln. Eur moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir 14 mln. Eur — studijoms aukštosiose mokyklose. Tačiau posėdžiui pirmininkaujantis konservatorius Jurgis Razma paskelbė pakartotinį balsavimą dėl A. Žukausko pasiūlymo.

Ekspertai įvertino 2 mlrd. Vykusioje diskusijoje daugiausia dėmesio skirta viešajam sektoriui, skaitmenizavimui, švietimui — tokios prioritetinės sritys numatytos ir skirstant ES investicijas. Pastaruoju metu Finansų ministerijai dažniau teko teisintis, ar 2, mlrd. Ministerijos surengtoje apskritojo stalo diskusijoje 8 ekspertai iš esmės palankiai vertino valstybės pasirinktą viziją.

Antrąkart reikiamos Seimo daugumos jis jau nebesulaukė, nes už balsavo 67 parlamentarai. Pakartotinis balsavimas sukėlė didelį šurmulį Seimo salėje.

Kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, siekiant išsiaiškinti, ar buvo teisėti pirmininkaujančiojo veiksmai. Komisija svarstė šį klausimą ypatingos skubos tvarka. Konservatorius Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, dar ankstesnių pataisų svarstymo metu sunerimo, kad ne tik opozicija, bet ir dalis valdančiosios koalicijos partnerių balsuoja dėl pateiktųjų pasiūlymų ne vienu milijonu pakeisti biudžeto išlaidų eilutes.

Tai jeigu norima prisiimti atsakomybę už Vyriausybės darbą, tai taip ir reikia daryti.