Pereiti prie turinio

Politinė valia sustiprinti Europos integraciją, palyginti su ankstesniais reformos etapais, buvo silpna. Ekonominės politikos koordinavimas ES lygiu papildytas nuolatiniu krizių valdymo mechanizmu, kurį visų pirma sudaro šie elementai: Komisijos vaidmens atstatymas, naujų koregavimo mechanizmų priėmimas, ekonominės politikos koordinavimo įtvirtinimas aukščiausiu politiniu lygiu, Europos semestro metu sutartas koordinavimas sustiprinus valstybių narių atskaitomybės ryšius, nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento vaidmens stiprinimas ir savanoriški įsipareigojimai, kurie turi būti įtvirtinti nacionalinėje teisėje. Europos Taryboje priimta daugybė konvencijų ekonomikos, kultūros, socialinės politikos ir teisės srityse.

Todėl pagal abi Sutartis pirmiausia imtasi institucijų reformų. Politinė valia sustiprinti Europos integraciją, palyginti su ankstesniais reformos etapais, buvo silpna. Dėl to dažnai pasigirsdavusi kritika davė postūmį pradėti diskusiją apie ES ateitį ir jos institucinę sandarą. Šios diskusijos rezultatas — m. Belgijos mieste Lakene valstybių ir vyriausybių vadovų priimta Deklaracija dėl Europos Sąjungos ateities.

Dydis Vidutinis narys

Joje ES įsipareigojo tapti demokratiškesne, skaidresne bei veiksmingesne ir nutiesti kelią Konstitucijai. Tuomet m. Briuselyje su įvairiais pakeitimais jį patvirtino valstybių ar vyriausybių vadovai. Siekta, kad priėmus Konstituciją ankstesnė Europos Sąjunga ir ankstesnė Europos bendrija taptų viena nauja Europos Sąjunga, kuri turėjo būti grindžiama viena Konstitucine sutartimi. Išlikti turėjo tik Europos atominės energijos bendrija, kaip dar viena savarankiška Bendrija, tačiau, kaip ir anksčiau, glaudžiai susijusi su Europos Sąjunga.

Tačiau pastangos dėl Konstitucijos žlugo ratifikavimo valstybėse narėse procedūros metu. Po beveik dvejus metus trukusių svarstymų tik m. Vietoj to parengta Reformų sutartis, kurioje, visai kaip Mastrichto, Amsterdamo ir Nicos sutartyse, padaryti esminiai esamų ES Sutarčių pakeitimai, siekiant padidinti ES veiksnumą vidaus ir išorės reikaluose, sustiprinti demokratinį teisėtumą ir apskritai pagerinti ES veiksmingumą.

Lygiai taip pat, sekant sena gera tradicija sutartis pavadinti pagal jų pasirašymo vietą, ši Reformų sutartis pavadinta Lisabonos sutartimi.

Mazi apzvalgos padidejo narys

Lisabonos sutartis parengta nepaprastai sparčiai. Tai buvo ypač dėl to, kad patys valstybių ir vyriausybių vadovai m. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos posėdžio išvadose išsamiai nustatė, kaip ir kokia apimtimi dėl Konstitucinės sutarties suderėtos naujovės turi būti įtrauktos į esamas Sutartis.

Toks valstybių ir vyriausybių veikimo būdas buvo netipiškas — jos neapsiribojo, kaip įprasta, bendrais nurodymais, kurie vėliau įgyvendinami Tarpvyriausybinėje konferencijoje, o patys rengė darytinų pakeitimų struktūrą ir turinį, dažnai netgi pateikdami tikslų tekstą. Ypač ginčytasi dėl ES ir valstybių narių kompetencijos atskyrimo, tolesnio bendros užsienio ir saugumo politikos vystymo, naujo nacionalinių parlamentų vaidmens integracijos procese, Pagrindinių teisių chartijos įtraukimo į Sąjungos teisę ir galimą pažangą policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose.

Taigi m.

video apie priartinimo elementa

Tarpvyriausybinės konferencijos darbas buvo baigtas jau m. Ir pagaliau m. Tačiau ir šios Sutarties ratifikavimo procesas vyko labai sunkiai. Nors Lisabonos sutartis, priešingai negu Konstitucinė sutartis, įveikė ratifikavimo kliūtis Prancūzijoje ir Nyderlanduose, jos ratifikavimas žlugo per m.

2(22) Antrasis (22) posėdis

Tik pažadėjus kai kurias teisines garantijas dėl ribotos naujos Sutarties taikymo apimties Airijos piliečių nuomonės apie Lisabonos sutartį paklausta per antrą m. Be to, sėkminga referendumo Airijoje baigtis atvėrė kelią Lisabonos sutarties ratifikavimui Lenkijoje ir Čekijoje.

Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis Lech Kacziński buvo paskelbęs, kad savo parašą po ratifikaciniu raštu dės tik jei Airijos referendumas baigsis sėkmingai. Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas Václav Klaus pirmiausia taip pat norėjo palaukti Airijos referendumo, o vėliau ratifikacinio rašto pasirašymą dar papildomai susiejo su garantija, kad Lisabonos sutartimi, ypač ja į ES sutartį įtraukta Pagrindinių teisių chartija, nebus daromas joks poveikis m.

Išsprendus ir šį reikalavimą, m. Čekijos prezidentas pasirašė ratifikacinį raštą. Tad ir ratifikavimo procedūra buvo sėkmingai baigta ir m.

Lisabonos sutartis įsigaliojo. Sąjunga pakeičia Europos bendriją ir yra jos teisių perėmėja. Tačiau Sąjungos teisė ir toliau grindžiama toliau nurodytomis trimis Sutartimis.

Svarbiausi pakeitimai susiję su ES išorės veiksmais ir naujų skyrių įtraukimu, ypač dėl energetikos politikos, policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, kosmoso, sporto ir turizmo. Atitinkami konkretūs pakeitimai įtraukti į protokolus, kurie pridėti prie Lisabonos sutarties. ES sutartis ir SESV turi tą pačią teisinę vertę ir nėra viena už kitą viršesnės ar viena nuo kitos priklausomos. Šis tikslus teisinis paaiškinimas yra būtinas, nes dėl reglamentavimo pobūdžio abiejose Sutartyse ir naujo ankstesnės EB sutarties pavadinimo Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo susidaro įspūdis, kad ES sutartis yra tarsi pagrindinis įstatymas ar pagrindų sutartis, o SESV labiau įgyvendinimo sutartis.

Taip pat pakeistose Sutartyse nėra straipsnių, kuriuose būtų minimi ES simboliai, kaip antai vėliava ar himnas. ES teisės viršenybė nenustatyta jokioje sutarties nuostatoje, o išplaukia, kaip ir anksčiau, iš vienos deklaracijos, kurioje šiuo klausimu minima atitinkama ES Teisingumo Teismo praktika.

Be to, Lisabonos sutartimi panaikintas ES trijų ramsčių modelis. Tiesa, tebegalioja specialios procedūros bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, įskaitant Europos gynybą, o prie Sutarties pridėtomis Tarpvyriausybinės konferencijos deklaracijomis pabrėžiamas specifinis šios politikos srities pobūdis ir ypatinga valstybių narių atsakomybė už ją.

Šiuo metu ES priklauso 28 valstybės narės. Vadinamoji ES plėtra į pietus pradėta m. Po plėtros į pietus m. Plėtra į rytus pratęsta tik po gerų dvejų metų, m.

TEISMO AKTAI

Jauniausia ES nare m. Taigi ES valstybių narių skaičius išaugo iki 28, o Sąjungos piliečių skaičius padidėjo iki dabartinių milijonų. Ši istorinė ES plėtra yra ilgo proceso, per kurį galėjo susivienyti daugiau kaip pusę šimtmečio geležinės uždangos ir Šaltojo karo suskaldytos Europos tautos, branduolys.

Išsiplėtus ES, suvienytame Europos žemyne pirmiausia reikia užtikrinti valią, taiką, stabilumą ir ekonominę gerovę. Į ES gali įstoti ir naujos valstybės, jei jos atitinka m. Europos Vadovų Taryboje Kopenhagoje nustatytus stojimo kriterijus : politiniai kriterijai: institucijų stabilumas, demokratija, teisinė valstybė, žmogaus teisių užtikrinimas bei mažumų apsauga ir pagarba joms; ekonominiai kriterijai: veikianti rinkos ekonomika, galinti atlaikyti ES konkurencinis spaudimą ir Sąjungoje veikiančias rinkos jėgas; teisiniai kriterijai: sugebėjimas prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus, įskaitant gebėjimą laikytis politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslų.

Įstojimo procedūrą sudaro trys etapai, kuriuos turi patvirtinti visos dabartinės ES valstybės narės: šaliai atveriama narystės perspektyva; šalis įgyja oficialios šalies kandidatės statusą, kai tik įvykdo stojimo sąlygas, tačiau tai dar nereiškia, kad pradedamos oficialios derybos; su šalimi kandidate pradedamos formalios stojimo derybos, kurių metų tariamasi dėl atitinkamų galiojančių ES teisės normų perėmimo tvarkos ir procedūrų.

Užbaigus derybas ir įvykdžius atitinkamas reformas taip, kad būtų patenkinti abiejų pusių lūkesčiai, stojimo sutartyje išdėstomi derybų rezultatai ir stojimo sąlygos. Šiai stojimo sutarčiai visų pirma turi pritarti Europos Parlamentas absoliučiąja narių dauguma. Tuomet turi balsuoti Taryba. Ji turi pritarti vienbalsiai. Pasirašyti stojimo sutartį turi ES valstybių ar vyriausybių vadovai ir narystės siekianti šalis.

Varpos dydis ivyko klaidingai

Kiekvieną stojimo sutartį pagal atitinkamas konstitucinės teisės nuostatas turi ratifikuoti ES valstybės narės ir narystės siekianti šalis. Deponavus ratifikavimo dokumentus stojimo procedūra užbaigiama, ir stojimo sutartis įsigalioja. Narystės siekianti šalis tuomet tampa valstybe nare. Derybos dėl narystės šiuo metu vyksta su Turkija nuo m.

Turkija savo stojimo paraišką pateikė m. Tačiau ES ir Turkijos santykių istorija yra dar senesnė. Jau m. Helsinkyje Europos Vadovų Taryba Turkijai oficialiai suteikė šalies kandidatės statusą.

Taip išreikštas įsitikinimas, kad šalyje yra demokratinės sistemos pagrindai, nors ji turi dar labai daug nuveikti pagarbos žmogaus teisėms ir mažumų apsaugos srityse. Europos Vadovų Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, deryboms dėl Turkijos narystės pagaliau uždegė žalią šviesą. Jos prasidėjo m. Galutinis šių derybų tikslas yra įstojimas. Tiesa, garantijos, kad jis bus pasiektas, nėra.

Turkijos įstojimui turi būti rūpestingai pasirengta, jei Turkijos integracija pavyktų, nerizikuojant tuo, kas pasiekta per daugiau kaip 60 Europos integracijos metų. Islandija savo stojimo paraišką pateikė m.

Stojimo derybos buvo oficialiai pradėtos m. Islandija atsiėmė savo stojimo paraišką. Oficialios kandidatės statusą turi buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija m. Iš anksto pasirūpinta ir išstojimu iš ES: į ES sutartį buvo įtraukta išstojimo išlyga, pagal kurią valstybė narė turi teisę išstoti iš ES. Išstojimas nesusietas su jokia sąlyga, tik Kiek narys gali buti padidintas realus būti sudaromas ES ir tos valstybės narės susitarimas dėl išstojimo tvarkos arba, jei toks susitarimas nesudaromas, išstojimas įsigalioja ir be jo, praėjus dvejiems metams po pranešimo apie ketinimą išstoti pateikimo.

Šia galimybe bus pasinaudota greičiau, nei galėjome numatyti. Dabar Jungtinės Karalystės vyriausybė turi pradėti išstojimo procedūrą ES sutarties 50 straipsnis pranešdama apie ketinimą išstoti. Kita vertus, valstybės pašalinimas iš ES prieš jos valią, net jei ji šiurkščiai ir nuolat pažeidžia Sutarties nuostatas, nenumatytas. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir lyčių lygybė.

ES sutarties 3 straipsnis Sąjungos tikslai Sąjungos tikslas — skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę. Sąjunga savo piliečiams siūlo vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones.

Sąjunga sukuria vidaus rinką. Ji siekia Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu.

  1. Спросил Франц.
  2. Мы решили прекратить процесс наблюдения.
  3. Свистушка следила за ним из уголка, а в постели была свинья.
  4. Meiles nario matmenys
  5. Nario dydziu kriterijai
  6. Макс подошел к цилиндру.

Ji skatina mokslo ir technikos pažangą. Ji kovoja su socialine atskirtimi ir Pletros pletra bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, lyčių lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą. Ji skatina ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei valstybių narių solidarumą.

Ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas. Sąjunga įsteigia Ekonominę ir pinigų sąjungą, kurios valiuta — euro.

Palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sąjunga išsaugo ir skatina savo vertybes ir savo interesus bei prisideda prie savo piliečių apsaugos. Ji prisideda prie taikos išsaugojimo, saugumo užtikrinimo, tvaraus planetos vystymosi, tautų tarpusavio solidarumo ir pagarbos, laisvos ir sąžiningos prekybos, skurdo panaikinimo ir žmogaus, ypač vaiko, teisių apsaugos, taip pat prie griežto tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų Chartijos principus, laikymosi ir jos plėtojimo.

Šios pagrindinės vertybės — tai pagarba žmogaus orumui, lygybė, laisvė ir solidarumas. ES aiškiai pasisako už visoms valstybėms narėms bendrų demokratijos ir teisinės valstybės principų laikymąsi ir žmogaus teisių apsaugą. Šios vertybės yra kelrodis ne tik toms valstybėms, kurios ateityje norėtų įstoti į ES.

Dėl šiurkštaus ir nuolatinio šių vertybių pažeidimo valstybė narė gali sulaukti sankcijų pagal ES sutarties 7 straipsnį. Tai, kad šiurkščiai ir nuolat pažeidžiamos Sąjungos vertybės ir principai, turi vienbalsiai patvirtinti valstybių ar vyriausybių vadovai Europos Vadovų Taryboje.

Valstybių ar vyriausybių vadovai tai konstatuoja pasiūlius trečdaliui valstybių narių arba Komisijai ir pritarus Europos Parlamentui. ES Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali sustabdyti tam tikras atitinkamos valstybės narės teises, kylančias iš ES sutarties ir SESV, įskaitant tos valstybės narės vyriausybės atstovo Taryboje balsavimo teises.

Mūsų demokratinėse valstybėse šie teisės aktai kūrė elgesio normas, privalomas piliečiams, partijoms, taip pat pačiai valstybei ir jos institucijoms. Tik visiškas Europos žlugimas ir ekonominis bei politinis senojo žemyno smukimas sudarė sąlygas naujai pradžiai ir davė naują postūmį naujos europinės santvarkos idėjai. Žiūrėdami apskritai į pokario Europos pastangas vienytis matome painų sudėtingų ir sunkiai apžvelgiamų organizacijų vaizdą.

Tačiau atitinkamos valstybės narės įsipareigojimai pagal Sutartis tebėra tai valstybei privalomi. Taryba taip pat ypač atsižvelgia į tokio teisių sustabdymo padarinius piliečių ir įmonių teisėms ir pareigoms. ES kaip taikos garantas Nė vienas kitas Europos vienijimosi motyvas nepranoksta taikos troškimo plg.

ES sutarties 3 straipsnį. Per pastarąjį šimtmetį Europoje vyko du pasauliniai karai — tarp valstybių, kurios šiandien yra ES valstybės narės.

Todėl Europos politika kartu yra taikos politika. Įkūrus ES sukurtas ir Europos ilgalaikės taikos plano pagrindas, dėl kurio karas tarp valstybių narių neįmanomas. Tai įrodo 70 metų Europoje vyravusi taika. Kuo daugiau Europos valstybių prisijungia prie šio ilgalaikės taikos plano, tuo jis tampa stipresnis. Šiuo požiūriu pastarieji ES plėtros etapai buvo svarbus indėlis į Europos ilgalaikės taikos plano stiprinimą.

Leitmotyvai — vienybė ir lygybė Vienybė yra leitmotyvas. Tik kai Europos valstybės, atsižvelgdamos į savo savitumus, dirba ir veikia išvien, gali būti išspręstos esminės dabarties problemos.

Daugelio nuomone, be Europos integracijos Europoje ir pasaulyje neįmanoma užtikrinti ir išsaugoti taikos, demokratijos ir teisinės valstybės, ekonominės gerovės ir socialinio saugumo. Nedarbas, nepakankamas augimas, energijos tiekimo saugumas, aplinkos tarša — tai jau seniai ne nacionalinės problemos ir išspręsti jų nacionaliniu lygmeniu neįmanoma.

VARTOJAMŲ SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

Tik ES lygmeniu galima sukurti stabilią ekonomikos sistemą, tik bendromis Europos pastangomis galima sukurti tokią tarptautinę ekonominę politiką, kuria būtų galima pagerinti Europos ekonomikos pajėgumą ir įtvirtinti socialinę teisinę valstybę.

Europa be savo vidinio susitelkimo negali apginti savo politinės ir ekonominės nepriklausomybės nuo likusio pasaulio, atgauti įtakos pasaulyje ir užtikrinti savo dalyvavimo pasaulio politikoje. ES pastangos užtikrinti taiką, susitaikymą, demokratiją ir žmogaus teises buvo pažymėtos m. Vienybė galima tik ten, kur yra lygybė. Nė vienas Sąjungos pilietis dėl savo pilietybės negali būti statomas į blogesnę padėtį, t. Turi būti kovojama su nevienodu požiūriu dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.

Pagrindinių teisių chartijoje šiais požymiais neapsiribojama — joje draudžiama diskriminacija ir dėl odos spalvos, genetinių bruožų, kalbos, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties ar gimimo.

Be to, visi Sąjungos piliečiai lygūs prieš įstatymą. Valstybėms narėms lygybės principas reiškia, kad nė viena neturi viršenybės prieš kitą ir kad prigimtiniai skirtumai, kaip antai šalies dydis, gyventojų skaičius ir skirtingos struktūros, gali būti vertinami tik laikantis lygybės principo. Pagrindinės laisvės Taika, vienybė ir lygybė kartu suteikia laisvę. Dabar jau 28 valstybių ryšiais sukūrus didelę erdvę kartu suteikiama judėjimo laisvė už nacionalinių ribų.

t didinti narius

Pirmiausia tai darbuotojų judėjimo laisvė, įsisteigimo laisvė, laisvė teikti paslaugas, prekių judėjimo laisvė ir kapitalo judėjimo laisvė.

Šiomis pagrindinėmis laisvėmis užtikrinama galimybė verslininkams laisvai priimti sprendimus, darbuotojams laisvai pasirinkti darbo vietą, vartotojams laisvai rinktis iš įvairiausių produktų. Dėl laisvos konkurencijos verslininkai savo pasiūlą gali nukreipti nepalyginamai didesniam skaičiui vartotojų.

Darbuotojai visoje ES erdvėje gali ieškoti darbo ir keisti jį pagal savo norus ir interesus. Vartotojai iš prekių, kurių pasiūla dėl didesnės konkurencijos yra daug platesnė, gali pasirinkti pigiausią ir geriausią. Tačiau įstojus į ES stojimo sutartyje dažnai nustatomos pereinamojo laikotarpio taisyklės, ypač susijusios su laisvu darbuotojų judėjimu, paslaugų ir įsisteigimo laisve.

Turinys nepasiekiamas

Šios taisyklės esančioms ES valstybėms narėms suteikia teisę iki septynerių metų šias pagrindines teises narystės siekiančių šalių piliečiams taikyti pagal nacionalinės teisės nuostatas arba pagal esamus dvišalius susitarimus. Solidarumo principas Solidarumas yra būtina laisvės pataisa, nes dėl beatodairiško naudojimosi laisve visada nukenčia kiti. Todėl norint, kad bendrijos tvarka išliktų, visada kaip esminį principą reikia pripažinti jos narių solidarumą, o naudą, t.

The Great Gildersleeve: House Hunting / Leroy's Job / Gildy Makes a Will

Pagarba nacionaliniam tapatumui Valstybių narių nacionalinis tapatumas gerbiamas. Valstybės narės ES turi ne susilieti, o su savo nacionaliniais savitumais į ją įsilieti. Būtent iš nacionalinių savitumų ir tapatumų įvairovės ES semiasi dvasinių ir moralinių jėgų, kurios savo ruožtu panaudojamos bendros visumos labui.

Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą Konstitucinio Teismo m.

Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos adekvačios teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti Konstitucinio Teismo inter alia m.

Baudžiamajame įstatyme negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo bausmių ar jų dydžiųkad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką Konstitucinio Teismo m.

Pagal minėtą teisinį reguliavimą asmuo, padaręs nusikaltimą, kuris atitinka BK straipsnio m. Taigi konstatuotina, kad BK straipsnio 2 dalies 3 punkte m. Minėta ir tai, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą asmuo, padaręs nusikaltimą, kuris atitinka BK straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikaltimo sudėties požymius, yra baudžiamas terminuotu laisvės atėmimu iki dešimties metų, o padaręs nusikaltimą, kuris atitinka BK straipsnio 2 dalies 3 punkte m. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste reikšmingos ir kitos BK nuostatos, susijusios su skiriamų bausmių individualizavimu.

Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

Šia nuostata yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai Konstitucinio Teismo inter alia m.

Šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas Konstitucinio Teismo inter alia m.

Minėta, kad nagrinėjamoje konstitucinės justicijos byloje yra ginčijamos BK nuostatos, kuriose nustatyta baudžiamoji atsakomybė už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą ar sunkų jo sveikatos sutrikdymą, todėl svarbu atskleisti tokių Konstitucijoje įtvirtintų vertybių kaip žmogaus teisė į gyvybę 19 straipsnisjo asmens neliečiamumas 21 straipsnisartimos giminystės santykiai 31 straipsnisšeima 31, 38 straipsniaimotinystė, tėvystė, vaikystė 38 straipsnis sampratą. Su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai.

Asmens neliečiamumo, kaip teisės saugomos vertybės, turinį sudaro fizinis ir psichinis neliečiamumas Konstitucinio Teismo m. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad iš Konstitucijos 21 straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinama žmogaus teisė į asmens neliečiamumą ir imamasi visų reikalingų priemonių šiai teisei apsaugoti. Žmogaus teisės į fizinį ir psichinį neliečiamumą apsauga, inter alia nuo nusikalstamų veikų, yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas.

Konstitucijos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis, taip pat jos 31 straipsnyje expressis verbis įtvirtintas draudimas versti duoti parodymus prieš savo artimus giminaičius rodo, kad artimos giminystės ryšiai yra vertingi ir saugomi.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas, turi Kiek narys gali buti padidintas realus diferencijuoti tokią atsakomybę, atsižvelgdamas į nusikalstamą veiką padariusio asmens ir nukentėjusio nuo tos veikos asmens giminystės ryšį, jos laipsnį.

Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Vaikų pareiga — gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos išreiškia valstybės įsipareigojimą įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinta, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos Konstitucinio Teismo m.

Iš Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies kyla valstybės pareiga įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo inter alia būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeimos santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai Konstitucinio Teismo m. Tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai — konstituciškai vertingi.

Tėvai turi moralinių priedermių ir pilnametystės sulaukusiems vaikams, kaip ir vaikai turi moralinių priedermių tėvams Konstitucinio Teismo m.

  • Algos parlamente kelia šypseną ir patiems Seimo nariams, ir ekonomistams: tautos išrinktųjų atlyginimus siūlo skaičiuoti kitaip Gytis Pankūnas, LRT.

Latvijos parlamentaro alga yra panaši į Lietuvos Seimo nario atlyginimą, tačiau truputį mažesnė — 2 eurai neatskaičiaus mokesčių, arba 2 ,78 euro į rankas. Siūlo parlamentarų algoms taikyti specialų koeficientą LRT. Anot jo, Europos Sąjungos vidurkis yra 2,5, tai yra tiek kartų parlamento nario atlyginimas yra didesnis už vidutinę algą šalyje.

Skandinavijos šalyse šis rodiklis yra 2, Vidurio, Rytų Europos šalyse — 2—2,5. Ekonomisto teigimu, paprastai, kuo šalis skurdesnė, tuo šis santykis yra didesnis. Šalyje vidutinė alga yra virš eurų, Vilniuje — virš 1 eurų į rankas. Vis dėlto jis teigė manantis, kad dabartinė Seimo nario alga Lietuvoje yra per maža ir ją reikėtų didinti bent iki 2 eurų į rankas.

Mauricas įsitikinęs, kad Seimo narių algos turėtų būti indeksuojamas atsižvelgiant į jau minėtą šio užmokesčio santykį su vidutiniu šalies atlyginimu. Jei nepriklausomybės nėra, atsiranda kitų grėsmių, pavyzdžiui, korupcijos grėsmė.

Galbūt dabar, kai yra krizė, nėra tinkamas metas diskutuoti apie kitokią Seimo nario algą, bet ateityje, manau, būtų tikslinga diskutuoti apie algos indeksavimą, nes kiekvieną kartą, kai pakrypsta kalba apie Seimo narių atlyginimus, būna daug ažiotažo visuomenėje, kalbų, esą parlamentarams algų didinti nereikia.

Pasak Ž. Maurico, Seimo nario algos dydžio susiejimas su šalies vidutinio atlyginimo dydžiu paskatintų politikus labiau stengtis savo sprendimais daryti įtaką ir visos valstybės gyventojų darbo užmokesčio didėjimui.

Europos Sąjungos teisės abėcėlė

Lietuvoje tam tikra prasme darbo užmokestis yra dirbtinai sumažintas, nes turime tam tikrus sektorius, kuriuose paplitęs šešėlis, tam tikrus sektorius, kurie patenka į statistiką, kur dominuoja dienpinigiai, tai yra netiesiogiai mokamas darbo užmokestis. Nepamirškime ir šešėlio statybose. Mato kitą alternatyvą — kiek dirbi, tiek ir gauni Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, ekonomistas profesorius Boguslavas Gruževskis LRT.

Vis dėlto jis siūlo vertinti visų politikų, politinio pasitikėjimo tarnautojų, valdininkų algas ir jos, ekonomisto manymu, turi būti padidintos. Tai reikia padaryti dėl dviejų priežasčių.

Pirma, reikia pritraukti į politiką labiau kvalifikuotų asmenų, turinčių patirties, kuriems perėjimas iš verslo ar akademinės veiklos į politiką apsimokėtų ir finansiškai. Profesorius tikino, kad politikų algas reikia didinti sistemiškai, tai yra numatyti naują darbo užmokesčio apskaičiavimo mechanizmą, kuris skatintų daugiau, efektyviau dirbti. Gruževskio manymu, Seimo narių ir kitų politikų algos galėtų būti padalytos į dvi dalis — pastoviąją ir kintamąją.

Pastoviąją dalį, pasak ekonomisto, sudarytų pareiginė alga, priedas už darbo valstybės tarnyboje stažą, o kintamoji dalis galėtų būti susieta su realiais darbais.

Ši atlyginimo dalis galėtų būti peržiūrima kas pusę metų. Šioje dalyje turėtų atsispindėti politiko realūs darbai. Reikia nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų skaičiuojama ši kintamoji atlyginimo dalis. Tarkime, ši sistema galėtų negalioti prezidentui, Seimo pirmininkui, premjerui, bet kitų algoms ši tvarka turėtų galioti.