Pereiti prie turinio

Suomijos gamtai nemažą įtaką daro jūra, nes krašte nėra vietos, daugiau nei km nutolusios nuo jūros. Klimatas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Suomijos klimatui būdingos šaltos žiemos ir šiltos vasaros.

Pagrindinis straipsnis — Suomijos geografija. Nuotrauka iš kosmoso. Suomija yra septinta pagal plotą Europos šalis.

  • Kol neatvyko europiečiai, Amerikos indėnai pripažino 5 lytis | artlabas.lt
  • Помолчав несколько минут, Николь покачала головой и повернулась к Синему Доктору.

Nors paprastai priskiriama Skandinavijos šalims, ji tik šiaurėje ribojasi su Skandinavijos pusiasaliu. Šalis išsidėsčiusi tarp 60 ir 70 laipsnių šiaurės platumos ir dėl to laikoma viena Pusiau nariu vyrai šiauriausiai esančių pasaulio šalių. Ketvirtadalis šalies teritorijos yra už šiaurės poliaračio. Plačiai žinomas Suomijos pietuose esantis ežerynas.

Lietuvius ir armėnus jungia panašios vertybės

Suomija yra vandeninga šalis. Joje gausu ežerų, upių ir pelkių. Suomijoje daugiausia ežerų ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulyje — apie tūkst. Didžiausi šalies ežerai yra Saima km²Peijenė 1 ,63 km²Inaris km².

Didžioji Suomijos dalis — mažai kalvota, šiauriniais miškais apaugusi lyguma ant kristalinio pamato. Laplandijosšiauriausiai esančios provincijos, reljefas — aukštos apskritos kalvos. Aukščiausia Suomijos viršukalnė yra Haltiskurios aukštis m. Nuo uolėtų ir akmeningų aukštumėlių, apaugusių pušynais, atsiveria grandinės vingiuotų ežerų, jungiamų protakų ir upių.

VIII Lietuvos Respublikos įstatymas dėl dalinės amnestijos akto

Fiziniame žemėlapyje matyti, kad paviršius žemėja į pietus. Tarp iškiliųjų paviršiaus formų vyrauja ledynų tirpsmo vandenų supiltos kalvos, vadinamos ozaisir uolėti volai drumlinaiiškylantys keliasdešimt metrų virš aplinkos.

Pusiau nariu vyrai

Daug kur siauromis ozų juostomis, tarp ežerų, nutiesti keliai ir geležinkeliai. Didelių kalnų Suomijoje nėra, nors šiaurėje yra vadinamosios kalnų salos Tunturiskurios iškyla iš plokščios tundros.

Suomijos gamtai nemažą įtaką daro jūra, nes krašte nėra vietos, daugiau nei km nutolusios nuo jūros. Kranto linija labai vingiuota dėl daugybės įlankėlių; pakrantėje daug mažų uolėtų salų — šcherų.

Krašto paviršiaus pamatą sudaro Baltijos skydas, kurį daug kartų ardė eroziniai procesai. Maždaug prieš 3 mlrd. Jie daug kur iškyla į paviršių. Ledynai tų uolienų atplaišų atnešė ir į Lietuvą, paliko Baltijos aukštumose.

Kraujo giminystė

Dabartinį Suomijos kraštovaizdį suformavo apledėjimas. Krašto pietuose ledynai ėmė tirpti prieš 11o visai ištirpo prieš metų. Suomijos paviršius, kadaise prislėgtas ledynų, dabar kyla cm per metų.

Klimatas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Suomijos klimatui būdingos šaltos žiemos ir šiltos vasaros. Vidutinė metinė temperatūra Helsinkyje yra 5,3 °C.

Kol neatvyko europiečiai, Amerikos indėnai pripažino 5 lytis

Aukščiausia dienos temperatūra pietinėje Suomijoje kartais pakyla iki 30 °C. Žiemos mėnesiais, ypač sausį-vasarį, temperatūra gana dažnai nukrinta iki °C. Tolimoje šiaurėje, už speigračio, Saulė nesileidžia apie 73 paras — tuomet ateina baltosios vasaros naktys, matomos šiaurės pašvaistės. Saulei nepakylant virš horizonto būna poliarinės nakties suom. Pagrindinis straipsnis — Suomijos ekonomika.

Didžiausios Suomijos bendrovės Nokia būstinė Helsinkyje. Suomija — stipriai industrializuota rinkos ekonomikos šalis, savo pagaminama produkcija vienam žmogui šiek tiek lenkianti tokias valstybes kaip Jungtinę KaralystęPrancūzijąVokietijąItaliją. Iki XX a.

Pusiau nariu vyrai

Suomija buvo laikoma viena neturtingiausių šalių Europoje. Nors jau pirmojoje XIX a.

Kraujo giminystė – Vikipedija

Tik po karo industrializacija buvo spartesnė. Per dvidešimt metų išsivystė skirtingų šakų ekonomika.

  • Lietuvius ir armėnus jungia panašios vertybės | artlabas.lt
  • Lietuvius ir armėnus jungia panašios vertybės Evaldo Šemioto nuotr.

Tai buvo elektros pramonė, naftos chemija, mašinų ir transporto įrangos gamyba. Dar svarbi pramonės šaka buvo laivų statyba.

Suomija – Vikipedija

Svarbiausi ekonomikos sektoriai: medienos, metalų gavyba, inžinerijatelekomunikacijoselektronikos pramonė. Šios šalies eksportas sudaro net du trečdalius BVP. Suomija pasižymi savo aukštųjų technologijų gaminiais, ypač mobiliaisiais telefonais. Šalis priklausoma nuo daugelio žaliavų, išskyrus medieną ir keletą mineralų, importo. Šalies klimatas neleidžia pagaminti labai daug žemės ūkio produkcijos, tačiau vidaus poreikius vietiniai gamintojai patenkina.

Didelė dalis eksporto pajamų gaunama Padidinti nario ploti miškininkystės, šioje šakoje dirba didelė dalis kaimo gyventojų.

Pusiau nariu vyrai

Viena iš didžiausių dabartinių problemų — nedarbas, siekiantis 8,9 proc. Suomija yra klestinti Europos Sąjungos šalis.

artlabas.ltėnas - Kelio vyrai [su žodžiais]

Suomijos perkamoji galia Pusiau nariu vyrailyginant su Europos Sąjungo vidurkiu