Pereiti prie turinio

Prūsų teisyne Jura Prutenorum yra nuostata, kad vyras, sužeidęs ar užmušęs moterį, atlygina dvigubai, o moteris, sužeidusi ar užmušusi vyrą, — viengubai. Sutuoktinė Dabartinėje lietuvių kalboje sutuoktinė vadinama žmona. Kiti giminystės pavadinimai Giminystės pavadinimai apima kraujo ir vedybų giminystę nusakančius žodžius. Dėl paveldėjimo teisės ir žemės dalijimo visiems vaikams Rytų Lietuvoje giminė buvo glaudžiai susijusi su kaimo bendruomene.

Giminės medis norvegų kalba

Daug darbo pareikalavusioje studijoje autorė surinko ir senųjų šaltinių šios temos terminus. Kai kurie giminystės pavadinimai mums puikiai pažįstami ir vartojami, o kai kurie ir nustebina, ir priverčia nusišypsoti.

Nariu pavadinimai

SutuoktinisVyras — pagrindinis ir neutraliausias, visuotinai vartojamas vyriškos lyties sutuoktinio pavadinimas, plačiai vartotas jau seniausiuose mūsų rašto paminkluose. Tiek žemaičių, tiek aukštaičių tarmėse vartojamas ir vyro pavadinimas pats.

Nariu pavadinimai

XVII a. Senojoje tautosakoje vartotas ir draugo vedinys drauguõlis.

Giminystės pavadinimai – ir kasdieniški, ir ausiai neįprasti, ir jau pamiršti

Plačiausiai paplitęs ir gyviausiai vartojamas Nariu pavadinimai vyro pavadinimas — žmogus. Kai kur tarmėse vyrui pavadinti vartojamas žodis diẽdas.

Nariu pavadinimai

Šnekamojoje kalboje vyras pavadinamas seniu, tėvu, maniškiu. Šio pavadinimo sinonimai, kalbininkų rasti įvairiuose šaltiniuose — priekuras, įkuris, ančkurys, priimčius, įsodas, namininkas, ateitinys, įvestinys, atvestinys.

Nariu pavadinimai

Našlės vyras vadintas preikšu. Antrasis moters vyras vadintas ir užguliu, pavadu.

Užtupys, ančtupinis — trečiasis moters vyras; bobkalis, kaliboba — ketvirtasis moters vyras; bobos baigis — penktasis moters vyras. Sutuoktinė Dabartinėje lietuvių kalboje sutuoktinė vadinama žmona.

  1. Мариус заплакал, Эпонина выскользнула из-за стола, унося ребенка, Элли отправилась помочь .
  2. Šeimos narių pavadinimai norvegų kalboje | norvegult
  3. giminė - Visuotinė lietuvių enciklopedija
  4. Она помедлила.
  5. Поинтересовался Макс.
  6. За несколько фенгов до автоматического раскрытия овальных контейнеров, сетки поливают нужными химическими веществами.

Daukšos, K. Sirvydo raštų tyrinėtojai. Ir dabartinėje kalboje, ir tarmėse puikiai pažįstamas ir pavadinimas patì. Drauguonė — liaudies kalboje ir tautosakoje.

Senuosiuose raštuose rasti terminai motė, draugė vartoti sutuoktinės reikšme. Pono žmona vadinta žiūpone.

Nariu pavadinimai

Sutuoktinei vadinti šnekamojoje kalboje dažnai pasitelkiami savybiniai įvardžiai maniškė, manoji, saviškė, savoji. Kaip teikia filologė R. Buivydienė, antroji ir tolimesnė žmona turi mažiau pavadinimų nei tokio statuso vyras.

Giminė atsiranda dėl kartų tęstinumo gimstant ir gimdant vaikus. Giminės ryšius lemia giminiškumas per tėviškąją ir motiniškąją kilmę pagal kraują ir per santuoką. Giminės apibrėžimui svarbi bendro protėvio, o vakarietiškoje kultūroje pastaraisiais amžiais — ir pavardės idėja.

Nariu pavadinimai tai pavada pavaduojanti pirmąją. Antroji vyro žmona vadinta ir antravede, antrapate. Trečiapatė — trečioji vyro žmona.

Nariu pavadinimai

Preikšė — už našlio ištekėjusi ir jo namuose apsigyvenusi moteris. Sugyventinė, netikra pati arba, kaip dažniau dabar sakoma, gyvenimo draugė, vadinta puspate, pusbobe.

Kiti giminystės pavadinimai Giminystės pavadinimai apima kraujo ir vedybų giminystę nusakančius žodžius.

Kraujo giminystė

Dar — avynienė, mūma Brosis, broterėlis, brolelis, brotužis — pusbrolis Brosė, brotužė — pusseserė Dėdbuvis — velionės tetos vyras Dėdėnbuvė — dėdienė jos vyro giminėms, dėdei mirus Tetėnas, tetulėnas — tėvo arba motinos sesers tetos vyras. Kita žodžio tetulėnas reikšmė — tetos sūnus, t. Parengė Raimonda Alysienė Žymos:.