Pereiti prie turinio

Jis pradeda pastebėti, kad kūnas keičiasi - plaukai auga pažastyje ir gaktose, šviesa žemyn ant veido formos, padidėja kapšelis ir varpa. Straipsnis pasirašytas spaudai m.

Autoriai pateikia penkias hipotezes, ku- riose projektuojami elitų europietiškumo ir ideologinių orientacijų, biografi- nės patirties, kultūrinio ir socialinio kapitalo bei tarpusavio įtakos kontekstų ryšiai.

Hipotezėms tikrinti naudojamasi paneuropinės elitų apklausos, metais vykusios 17 ES šalių, duomenimis. Daugiausia pagrindo pasirodo tu- rinti prielaida dėl elitų europietiškumo ir elitų tarpusavio įtakos kontekstų sąryšių. Iš dalies pagrįsti yra ir hipotetiniai ryšiai tarp elitų europietiškumo ir jų ideologijų bei kultūrinio ir socialinio kapitalo. Irmina Matonytė — daktarė, Socialinių tyrimų instituto Nariu matmenys per 13 metu mokslo darbuo- toja el.

Vaidas Morkevičius — daktaras, Socialinių tyrimų instituto jaunesnysis mokslo dar- buotojas el. Heinrich Best — habilituotas daktaras, Jenos universiteto Vokietija profesorius el.

Straipsnis pasirašytas spaudai m. Nacionalinių politinio ir ekonominio elitų europietiškumo studijos pagrindai Politologai plačiai pripažįsta faktą, kad Europos vienijimosi iniciaty- va tebepriklauso Nariu matmenys per 13 metu šalių elitams1. Po ilgus amžius tru- kusių kruvinų karų, kovų tarp dinastijų, religinių ir ekonominių konf- liktų, nacionalistinių ambicijų ir dviejų pasaulinių karų Europos šalių elitai pagaliau ėmėsi taikaus politinio bendradarbiavimo, laipsniško ekonominio ir politinio suartėjimo bei socialinio ir kultūrinio ben- dradarbiavimo2.

Kas atsitinka moksleiviams?

Europos integracijos procesas prasidėjo pasirašius Romos sutartį ir pirmiausia apėmė Vakarų Europos valstybes, susirūpinusias dėl komunizmo keliamos grėsmės atstovaujamajai demokratijai ir privačiai nuosavybei, pagrindiniams instituciniams ramsčiams, garantuojantiems pliuralistinį atskaitingo elito režimą. Kai metais komunistinis projektas galutinai žlugo, ši politinė konfrontacija išsisėmė ir Vidurio ir Rytų Europai Europos integraci- jos procese atsivėrė naujų galimybių3.

Pagarba žmogaus teisėms, privačiai iniciatyvai ir demokratijai pagrįstas ES projektas negalėjo nereaguoti į pokomunistinėse visuomenėse suklestėjusius laisvosios rinkos, atskaitingos valdžios, asmens laisvių ir subalan- suotos socialinės raidos idealus.

Issipletusios lyties nariu nuotraukos pries ir po

Iš kitos pusės, racionalaus pasirinki- mo teorijos šalininkai atmeta idealais pagrįstos socializacijos ir nuo- seklios vertybių sklaidos modelį ir pabrėžia tuometinių ES valstybių narių racionalumą5.

Žvelgiant iš tuometinės ES pozicijų ir modeliuo- jant ES valstybių narių ir atskirų interesų grupių preferencijas bei naujas politinio ir ekonominio perskirstymo galimybes ES viduje, besiplečianti rinka ir ES plėtra į pokomunistines šalis buvo naudinga tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu.

Liberaliojo tarpvyriausy- biškumo atstovai šiame racionalaus pasirinkimo analizės kontekste siūlo kai kurių valstybių vadovų išskaičiavimus ir derybines galias I. Matonytė, V. Morkevičius, H.

Taigi, iš Maskvos diriguoto komunistinio režimo žlugimas pir- miausia Rytų ir Vidurio Europoje, o vėliau ir Kaukazo bei Azijos šalyse išlaisvino galingą ideologinę ir geopolitinę varomąją Euro- pos integracijos proceso jėgą. Šie ES projekto plėtros proveržiai ir atoslūgiai XXI amžiaus pra- džioje skatina iš naujo užduoti tam tikrus klausimus apie ES elitus: ar ir kokiu mastu, praėjus daugiau nei penkiasdešimčiai metų po Romos sutarties pasirašymo ir beveik dvidešimčiai metų po komunistinio re- žimo žlugimo, Valstybes dydzio normos paaugliams šalių elitus vienija bendros vertybės, europeiza- cijos įsipareigojimai bei lūkesčiai.

Šie svarstymai savo ruožtu kelia tolesnius klausimus: kurie socialiniai veiksniai ir vertybinės orienta- cijos elitų lygmeniu skatina Europos integraciją ir vienijimąsi, o kas šiems procesams trukdo ir juos stabdo. Nors pastarųjų ies metų Europos integracijos procesą negin- čytinai galima laikyti elitų projektu, siekiančiu nutraukti tarpusavio konfliktus bei kovas ir konsoliduoti bendros valdysenos pagrindus ir sutelkti Europos politinius bei ekonominius Nariu matmenys per 13 metu, tai nereiškia, kad jis iš esmės nesuderinamas su didžiosios gyventojų daugumos interesais ir norais arba ryškiai skiriasi nuo atskirų nacionalinių vals- tybių interesų.

Koks turėtų būti varpos dydis pagal amžių - Vėžys June

Priešingai — taika, klestėjimas, gyventojų, prekių ir paslaugų mobilumas yra didžiausi Europos suvienijimo ir integraci- jos pasiekimai, kurie buvo ir yra patrauklūs ES valstybių narių gy- ventojams bei daugumai trečiųjų šalių piliečių. Tai, kad — metais Pran- cūzijos, Nyderlandų bei Airijos gyventojai šios trys šalys laikomos istoriškai ypač palankiomis Europos integracijai referendumuose at- metė Europos konstituciją arba supaprastintą Lisabonos sutartįaiš- kinama įvairiai, tačiau tai neginčytinai rodo, kad žioji nemaža praraja tarp Europos elitų ir masių.

Šios studijos pagrindą sudaro dvi sampratos, elitų ir europietiš- kumo. Derindami liberaliojo tarpvyriausybiškumo ir daugiapakopės valdysenos angl. Reprezentatyvios politinio ir ekonominio elito imties atstovų šešiolikoje ES šalių ir Serbijoje8 buvo prašoma atsakyti į klau- simus, susijusius su ES.

Kiekvienoje šalyje apklausai buvo atrinkta 80 politinio elito atstovų iš žemesniųjų parlamento rūmų ir 40 ekono- minio elito atstovų.

Politinio elito imtis buvo sudaryta siekiant reprezentatyvumo pagal lytį, amžių, partinę priklausomybę ir patirtį parlamente bei politiko- je. Kiekvienoje šalyje apklausta po bent 15—25 didelę politinę patirtį I.

Šalyse, turinčiose nedidelius parlamentus pavyzdžiui, Estijoje, Belgijoje ar Lietuvojeaštuoniasdešimties parlamentarų kvota buvo pasiekta kreipiantis į visus parlamento narius, pradedant tais, kurie turi didesnę politinę patirtį. Taigi, apklaustieji gana gerai reprezentuoja tyrime dalyvavusių šalių politinį ir ekonominį elitą. Taigi studija ap- ima platų ES šalių narių spektrą: senąsias ir naująsias nares, dideles, vidutines ir mažas valstybes, Šiaurės ir Pietų Europos kultūras.

Apibrėždami europietiškumo sampratą susiduriame su tam tikro- mis konceptualiomis problemomis.

Vėžys Žmogus sėdi, niekam neliečia, jis yra patogus, šiltas. Staiga - bang! Jūs traukiate, stumiate, tunelio gale yra šviesa. Ir tai tik nuotykių pradžia naujame pasaulyje! Neturėdamas laiko paimti vaiką iš motinos gimdos, jis vertinamas iš visų pusių, įskaitant tai, ar genitalijos yra tinkamai suformuotos, patikrinkite penio dydžio normas vaikams.

Remiantis klasikine politinės kultūros analizės schema9, europietiškumas suvokiamas kaip daugia- matis kolektyvinės tapatybės reiškinys10, kuris gali būti skaidomas į kognityvinį, emocinį ir moralinį dėmenis Visi šie aspektai nebūti- nai pasireiškiantys vienodu intensyvumu turėtų būti būdingi stipriai ir gyvybingai kolektyvinei tapatybei.

Pirmoji, pasipriešinimo tapatybė, atsiranda politiškai nuver- tintų ir stigmatizuotų grupių pagrindu ir sudaro sąlygas kilti tapatybe besiremiantiems judėjimams ir politikoms.

Penio dydis per 6 menesius

Antroji, projekcinė, tapa- tybė yra svarbi naujų sociopolitinių judėjimų formavimuisi. Tiek pa- sipriešinimo, tiek projekcinės tapatybės pagrindu galiausiai atsiranda alternatyvių tapatybių ir kuriasi nauja socialinė sistema, kurioje bu- vusioji pasipriešinimo ar projekcinė tapatybės tampa įteisintos, t.

Kitaip tariant, kolektyvinė tapatybė klostosi dinamiškai, ją varžo ir plečia laiko ribos ir ji yra susijusi su bendruomenės praeities suvokimu, dabarties vertinimu ir ateities lūkesčiais. Todėl, kalbėdami apie europietiškumą, analitiškai išskiriame ne tik emocinius ir kogni- tyvinius vertinamuosius, bet ir projekcinius matmenis. Emocinis tapatybės matmuo apima asmens jauseną tiek palan- kią, tiek priešiškąsusijusią su Europos integracija ir vienijimusi.

Emocinė tapatybė tuo stipresnė, kuo mažiau abejingas, neutralus as- muo yra tiriamosios referencijos atžvilgiu.

Kokie turėtų būti inkilų matmenys?

Šioje studijoje europietiš- kumas reiškia pozityvius arba bent santykinai mažinančius nerimą jausmus ir požiūrius, susijusius su ES Europos integracija ir vie- nijimusi, institucine ES sąranga ir pan. Kognityvinis vertinamasis europietiškumo matmuo atspindi, kiek stipriai yra domimasi ir prita- riama arba prieštaraujama dabartiniams Europos integracijos ir vie- nijimosi procesams bei principams.

Šioje studijoje europietiškumas reiškia teigiamą požiūrį į tolesnį ES vienijimąsi. Projekcinis matmuo išreiškia aptariamos referencijos čia — ES ateities vizijos turėjimą, jos artikuliaciją, su ta vizija susijusių lūkesčių, kurių netenkina esa- ma padėtis, buvimą.

B, B1, BE kat. vairavimo pamokos

Šioje studijoje projekcinis europietiškumas reiš- kia pritarimą tolesnėms ES vienijimosi ir integracijos perspektyvoms instituciniu ES lygmeniu.

Mes manome, kad šie trys europietiškumo matmenys yra teigiamai susiję tarpusavyje: t. Be standartinių demo- grafinių rodiklių, tyrime buvo fiksuojami duomenys apie elitų nacio- nalinę ir europinę darbotvarkę veiklos prioritetusnacionalinių elitų europinių ryšių profiliai, tankis ir dažnis socialinis kapitalas, susijęs su darbo ir bendravimo patirtimis ES institucijose ir kultūrinės elitų kompetencijos ypač užsienio kalbų mokėjimas.

Šie nepriklausomi kintamieji toliau studijoje naudojami siekiant paaiškinti ES naciona- linių elitų europietiškosios tapatybės įvairovę. Pats elitų europietiškumas nagrinėjamas trimis pirmiau išryškin- tais aspektais.

Autoriai pateikia penkias hipotezes, ku- riose projektuojami elitų europietiškumo ir ideologinių orientacijų, biografi- nės patirties, kultūrinio ir socialinio kapitalo bei tarpusavio įtakos kontekstų ryšiai. Hipotezėms tikrinti naudojamasi paneuropinės elitų apklausos, metais vykusios 17 ES šalių, duomenimis.

Jie identifikuojami užduodant apklausoje atitinkamus klausimus. O Jūs? Kiti sako, kad jau nueita per toli. O ką Jūs manote apie tai?

Ali Carr-Chellman: Gaming to re-engage boys in learning

Prašom nurodyti savo požiūrį, naudojantis os balų skale. Kuris skaičius šioje skalėje geriausiai atspin- di Jūsų nuomonę?

Kas atsitinka normaliems vaikams

Dėmesys bendros ES užsienio politikos perspek- tyvai atspindi respondento nuostatą gana radikaliai keisti šios esmi- nės politinės kompetencijos, susijusios su nacionalinės valstybės su- verenitetu, kuriam tarptautinė teisė suteikia nepriklausomo subjekto statusą, ribas.

Apklausos rezultatai rodo, kad visais išskirtais aspektais emoci- niu, kognityviniu vertinamuoju ir projekciniu nacionalinių elitų at- stovai yra stiprūs europiečiai žr. Panašiai palankus požiūris vy- rauja ir į bendros ES užsienio politikos sukūrimą per ateinančius 10 metų. Įdomu pažymėti, kad matuojant emocine skale kurios verti- I.

Kiek stipriau emociškai nusistatęs Europos atžvilgiu yra politinis elitas, tačiau ekonominis elitas stipriau negu politinis pasisako už tolesnio Europos vienijimosi pažangą ir bendros ES užsienio politikos sukū- rimą per ateinančius 10 metų.

Kaip ir tikėjomės, išskirti Nariu matmenys per 13 metu europietiškumo matmenys yra sta- tistiškai reikšmingai tarpusavyje susiję tiek atskirai politinio ir eko- nominio elito, tiek viso elito bendrai žr.

Šios mintys skatina pabrėžti elitų europinės projekcinės tapatybės svarbą ir atnaujinti politologinę jų elgesio ir tapatybių analizę, kurioje vyrauja racionalaus veiksmo ar strateginio mąstymo čia prilygintino kognityviniam vertinamajam matmeniui kriterijai, užgožiantys subjektyvesnius, emocinius pa- rametrus. Kita vertus, turime pažymėti, kad nors ir yra sistemingas ryšys tarp elitų emocinio, kognityvinio vertinamojo ir projekcinio europietiškumo matmenų, vis dėlto šie trys veiksniai užčiuopia skir- tingas europietiškumo konstrukto dalis, tarp kurių nėra vieno domi- nuojančio vektoriaus.

Šalių atvejų analizė Nuodugnesnė atskirų šalių Nariu matmenys per 13 metu atvejų analizė atskleidžia nemažą europietiškumo sampratos įvairovę.

Emocinis nacionalinių elitų europietiškumo intensyvumas pasirodo mažai susijęs su kokiais nors aiškiai Nariu matmenys per 13 metu atstovaujamos ša- lies bruožais: stiprų emocinį ryšį su Europa jaučia tiek Pietų Europos Portugalijostiek Šiaurės Europos Danijos politinis elitas; tiek se- nųjų Prancūzijostiek naujųjų Lenkijos, Vengrijos ES šalių narių elitai; tiek mažų, tiek didelių ES valstybių elitai. Silpno emocinio ryšio su Europa dalyje vyrauja naujųjų ES valstybių narių elitai Če- kija, Estija, Lietuva, Bulgarijabet — kaip matėme — šiuo požiūriu pats žemiausias yra Jungtinės Karalystės rodiklis.

Kognityvinis vertinamasis europietiškumo matmuo: tolesnio Europos vienijimosi vertinimas geokultūriniai kintamieji nepateikia akivaizdžių skirtumų paaiškini- mų.

Kokie vaistai gali padidinti seksualini nari

Lietuvos, kaip ir Austrijos, Lenkijos bei Portugalijos ekonominis elitas pasižymi ge- rokai stipresniu projekciniu europietiškumu negu politinis šių šalių elitas — skirtumas apie 20 procentinių punktų žr. Analizuojant emocinį, kognityvinį vertinamąjį ir projekcinį na- cionalinių elitų europietiškumo matmenis paaiškėja, kad tarp šalims atstovaujančio politinio ir ekonominio elito nėra panašaus jausminio I.

Projekcinis europietiškumo matmuo — požiūris į bendrą ES užsienio politiką ateityje nusistatymo dėl Europos projekto, nėra bendro suvokimo apie Euro- pos integracijos mastą ir nėra vienijančios ateities Europos modelio vizijos.

Normos nariu dydis

Apskritai, būtų galima atsargiai teigti, kad Pietų Europos elitai yra europietiškesni, o Vidurio ir Rytų Europos elitų europietiškumas yra menkesnis. Tačiau šis apibendrinimas labai platus, nes daugumos šalių elitų pozicijos gerokai svyruoja tarp skirtingų europietiškumo matmenų. Atskirų senųjų ES valstybių narių atveju yra gana nuoseklus ry- šys tarp išskirtų trijų europietiškumo matmenų.

Nario strukturos dydis

Daugumos Italijos, Prancūzijos ir Belgijos politinio ir ekonominio elito europietiškumas stiprus pagal visus tris išskirtus emocinį, kognityvinį vertinamąjį Sekso penis projekcinį matmenis.

Jungtinėje Karalystėje elitai yra ypač mažai įsipareigoję Europai vėlgi pagal visus tris matmenis. Šioms ir panašioms prielaidoms ištirti reikia papildomų duomenų.

Hipotezės Neradę aiškaus atskirų šalių nacionalinių politinio ir ekonominio eli- tų europietiškumo variacijų paaiškinimo, atsigręžėme į kitų nepri- klausomų kintamųjų, atskleidžiančių vidinę tiriamų elitų įvairovę, analizę. Tam į vieną masyvą sujungėme ES valstybių narių politinio ir ekonominio elito duomenis17, o jiems analizuoti pasitelkėme re- gresinę analizę, kuri leidžia nustatyti skirtingų veiksnių įtaką elitų europietiškumui ir tos įtakos mastą.

Pirmiau aptarti trys europietiš- kumo matmenys emocinis, kognityvinis vertinamasis ir projekcinis toliau nagrinėjami atskirai, t. Ši socialinės įtakos teorijos atmaina remiasi prielaida, kad bazinės vertybės ir interesai tampa politiškai reikšmingi tik tada, kai nuolat pabrėžiami socialiai reikšmingų referentinių grupių atstovų Todėl tyrėjai dėmesį turi kreipti į kognityvinius trumpinius angl.

Tačiau tokia politinio ir ekono- minio elito segmentų abipusės socialinės įtakos vertikalė ir žaidimas į vienus vartus yra gana abejotini. Apskri- tai, abipusės — politinio ir ekonominio elitų — įtakos analizė yra verta atskiro dėmesio, nes elitų segmentų tarpusavio poveikiai gali vienas kitą arba stiprinti, arba slopinti dėl gana lygiavertiškų t. Apibendrinant galima teigti, kad elito atstovų socializacijos pa- tirtys ir politinis, kultūrinis bei socialinis kapitalas, siejantis juos su Europos projektu, formuoja europietiškumo nuostatas, skirtingai besireiškiančias emociniu, kognityviniu vertybiniu ir projekciniu aspektais.

Svarbu atsiminti — visi medžiaginiai ženklai ant uniformos prisiuvami — ne kampuose prisegami. Dėvimas ant kairės rankovės, apie 5 cm žemiau antpečio. Jei trūksta vietos ant rankovės, ženklai prisiuvami prie plačios juostos kuri nešiojama skersai krūtinės nuo kairio peties. Skautams, oro skautams ir prityrusiams skautams juosta uniformos spalvos, vilkiukams, jūrų bebrams, jūrų jauniams ir jūrų skautams tamsiai mėlynos spalvos.

Kartu šia socializacijos teze implikuojame, kad elitų eu- ropietiškumas yra jų kolektyvinės tapatybės dalis. Kaip rašo Delan- ty, europeizuotų asmeninių tapatybių plitimas nekuria europietiškos kolektyvinės tapatybės, nes kolektyvinė tapatybė kyla ne iš daugybės asmeninių tapatybių, bet iš savitos socialinės grupės ar institucinės struktūros, kuri artikuliuoja kolektyvinę saviidentifikaciją ar įkūnija asmenų tapatybes Toliau pateikiame hipotezes, kurias tikrinsime pasitelkę regresinę analizę naudodami turimus empirinius duomenis.

H1: Ideologinių pažiūrų išreikštumas gali turėti įtakos elitų europietiškumui. Empiriniai tyrimai patvirtina, kad politinė ideologija yra pagrin- dinis veiksnys, formuojantis elito požiūrius įvairiais visuomeniniais klausimais Pastebima, kad kairiosios orientacijos politikai yra lin- kę pabrėžti politinę ir socialinę lygybę, socialinę apsaugą, solidarumą, tarpkultūrinį atvirumą ir toleranciją bei tarptautinę taiką, o dešinieji Nariu matmenys per 13 metu į ekonominę laisvę ir ekonomikos augimą, konkuren- ciją, tautinę savimonę ir tradicines moralines vertybes, valstybės au- toritetą ir karinę galią Kaip pažymi Hooghe ir Marksas, daugumoje šalių Europos integracija tapo kairiosios pakraipos projektu, paremtu visą žemyną apimančiu reguliavimu Tačiau socialdemokratinės tra- dicijos politinėse bendruomenėse Europos integracija yra suvokiama kaip šaltinis, ribojantis rinkos reguliavimo mastus.

LSB SKAUTŲ UNIFORMOS

Todėl socialdemo- kratinėse sistemose kairieji priešinasi Europos integracijai, o dešinieji ją palaiko. Tai sudaro pagrindą manyti, kad ypač ryškūs europietiškumo skirtumai turėtų atsiskleisti tarp kraštutinių ide- ologines pozicijas kraštutinių kairiųjų etatistų ir kraštutinių dešiniųjų nacionalistų užimančių elitų, nes politiniai kraštutinumai nesiderina su Europos politinės integracijos, laisvosios rinkos kūrimo, socialinio solidarumo, kultūrinio atsivėrimo ir kt.

H2: Biografiniai veiksniai — lytis, amžius ir teritorinis gyvenimo sėslumas arba mobilumas — gali veikti elito europietiškumą. Tad europietiškumo mastai tarp mūsų tiriamo elito moterų galėtų būti didesni dėl to, kad mūsų studija beveik neįtraukia Skandinavijos šalių išskyrus Danijąkuriose lyčių lygybės politika turi gilesnes endogenines šaknis ir kur feministinės dienotvarkės atstovai lyčių lygybės referencijas Europos Sąjungos kontekste gali laikyti nepa- kankamomis.