Pereiti prie turinio

Daug diskusijų kyla ir dėl maisto ženklinimo. Mažinti maisto švaistymą verslui apsimoka finansiškai Nuo ūkininkų iki butų EK narys pasakojo, kad ūkiuose, pirmoje maisto pramonės grandinės dalyje, pasitaiko dvejopi maisto praradimo atvejai — dalis maisto yra prarandama dėl gamtinių sąlygų, kenkėjų ar kitų trukdžių, bet nemažai maisto yra ir tiesiog iššvaistoma.

Tai nebuvo jo pirmasis pasirodymas viešumoje: jau buvo supažindintas mieste su Edita Mildažyte ir Rolandu Skaisgiriu ir filmavosi TV Per 23 metus man ant rankų, kai daviau interviu.

Kai kuriems šuniukams gyvenime pasiseka. Ar priimsit su šuniuku į terasą?

Maistas didinant nari

Sako, priimsim. Tačiau aš daug ką sugebu pakeisti: išmokiau užeigas nebekarpyti servetėlių trikampiukais, tai gal ir šunis pasitikti išmokysiu, kol būsiu Lietuvoje, o būsiu bent kelis mėnesius ir tada žiūrėsiu, kaip realybėje atrodo keliavimas po pasaulį su augintiniu.

Sveikata - Gyvybingumo aktyvinimas

Andrius Užkalnis Labanore © Andrius Užkalnis Labanoro miestelis regioninio parko širdyje yra auksinėje vietoje. Parkas išsiplėtęs per tris Lietuvos rajonus, net tiksliai nežino, kokio jis dydžio.

Nuo ūkininkų iki butų

Tai gero gyvenimo požymis: kai negali suskaičiuoti, kiek tavo namuose kambarių arba kiek turi automobilių, reiškia, tau nieko netrūksta. Hm, panašiai, kaip Kanados šiaurėje: erdvės tokios, kad visų ežerų net tiksliai niekas nėra suskaičiavęs, ir net kai kurie Maistas didinant nari nematuoti ir netirti ligi šiol.

Vieta auksinė, nes daugybė žmonių, kurie turi ten sodybas, visiškai nemato jokio vargo, turi daug pinigų, ir, pavargę Maistas didinant nari šašlykų kepimo, važiuoja į Labanoro miestelį valgyti, kad nors sykį Maistas didinant nari nereikėtų indų plauti. Kažkada esu buvęs tame restorane, ir man nepatiko, bet dabar viskas pasikeitę neatpažįstamai — patalpos išsiplėtę, didžiulė terasa, nepigūs baldai ir skėčiai ir net vištas galima vaikams palesinti, nusipirkus lesalo ir įmetus 50 centų į kiaulę taupyklę.

Jie to straipsnio, atrodo, nepamiršo, bet pykčio nelaikė. Valgiaraštis gana didelis ir visko norisi. Baravykų dar nėra ankstokair jie sąžiningai apie tai praneša, taip pat pasako, kad rudmėsės konservuotos, kas irgi suprantama, užtat voveraitės jau šviežios.

Nuorodos kopijavimas

Alų čia galima užsisakyti su putpelių kiaušiniais ir grietine 3,80 EURir kiaušiniai, ir grietinė išmakaluojami stiklinėje ir pasidaro toks baltas tirštas pieniškas kokteilis suaugusiems. Labai smagios buvo mažytės stintos 5,80 EUR : paprastai tai žieminė žuvytė, bet ir vasarą, žinokite, puikiai triauškiasi, juo labiau, kad prie jų išmaniai patiekta agurkų.

Pačios stintos, kaip žinote, irgi kvepia agurkais. Gal čia Vilniaus dietinio, lengvo maisto mados pasiekė Aukštaitiją?

Maistas didinant nari

Atskirai norėčiau padejuoti dėl bulvių. Jos nebuvo išskirtinės, buvo normalios, kaip ir visur Lietuvoje, ir tai yra jų problema. Aukštaitijoje, tose žemėse, bulvės turėtų būti fantastiškos, neįtikėtinos, įvairios, bet lietuviai nemyli bulvių, nors jų užsiaugina daug ir noriai naudoja patiekaluose. Bet šiaip meilės nėra.

Imasi veiksmų

Panašiai, kaip Argentinoje, turinčioje vieną didžiausių žvejybos laivynų pasaulyje, žuvies beveik niekas nevalgo, nes nemyli jos. Visą eksportuoja. Čia tas pats, kaip kokius krabus ar ikrus mesti į blenderį ir ištrinti į košę: pernelyg skanus, delikatesinis dalykas, kad jį smulkintum. Čia mano nuomonė.

Mažinti maisto švaistymą verslui apsimoka finansiškai Nuo ūkininkų iki butų EK narys pasakojo, kad ūkiuose, pirmoje maisto pramonės grandinės dalyje, pasitaiko dvejopi maisto praradimo atvejai — dalis maisto yra prarandama dėl gamtinių sąlygų, kenkėjų ar kitų trukdžių, bet nemažai maisto yra ir tiesiog iššvaistoma. Jeigu jau parduotuvės nenori jomis prekiauti, kodėl negalime atiduoti mokykloms ar ligoninėms?

Aišku, viskas šioje apžvalgoje yra mano nuomonė. Šaltibarščiais 3,20 EUR likome patenkinti. Nesakau, kad jie buvo geriausi, kokius esame ragavę, bet be vargo užsisakytume vėl, nors šiaip šiam patiekalui turime labai aukštai pakeltą kartelę.

Esame tikri, žinokite, šaltibarščių gurmanai ir priekabiausi žinovai.

Nustebino, nes atrodė labai paprasti, ir nuotraukoje atrodo paprastai, tačiau skonis buvo tikrai puikus, beveik kaip namuose gamintų. Man galbūt dar labiau patinka stambesnio tarkavimo ir su nežmoniškai daug svogūno, bet čia kitas receptas, ir, aš pripažįstu, labai labai geras. Kai atnešė virtinius su grybais 5,80 EURjau buvome taip prisivalgę, kad vos galėjome kvėpuoti, o gaila, nes tie virtiniai buvo nuostabūs, bet teišgalėjome paragauti, ir didžioji dalis liko ant lėkštės.

Siūlė supakuoti į kelionę, bet žinau, kad sykį išvirtus virtinius šildyti yra netikęs reikalas, todėl atsisakėme.

Maistas didinant nari

Dviese sumokėjome 51,20 EUR ir dar palikome arbatpinigių, manau, kad labai protinga kaina už tokią gausą, gal ir nėra nežmoniškai pigu, bet tikrai nepavadinsi plėšikautojais, ypač kai vieta yra turistinė, daug užsieniečių ir šiaip ubagai ten neužsuka. Ar likome patenkinti? Tikrai taip, ir atvažiuotume vėl.

Ar vartotojai gali prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo? Optimizmas dėl vartotojų ir namų ūkių vaidmens labai nevienodai pasiskirstęs tarp ES šalių narių.