Pereiti prie turinio

Giantai daugiausia švytintiančiuviai, mezopelaginės žuvys, Antarktidos kalakutai. Juk žmogiškasis asmuo visad yra konkretus: unikalus ir besąlygiškai vertingas, nes sutvertas pagal Dievo atvaizdą.

Iš įvairių organizacijų gavusi tokių kvietimų visada įsiskaitau į peticijos tekstą — ne vien jos tikslą, bet ir dalyko interpretaciją.

Pasirašau tik, jei kviečiama ginti žmogaus teisę gimti ir iki natūralios Valstybes didinimo metodika pagal knyga oriai gyventi, vaiko teisę gyventi šeimoje, pagalbą šeimai, sąžinės ir tikėjimo religijos laisvę.

Ginti — visad reiškia pagelbėti. Nepasirašau prieš pilietinę teisę rengti susibūrimus ar eitynes, kai tuo nereiškiama neapykanta Seksualinio nario matmenys ir nuotraukos manantiesiems, agresija ar kitokie priešiški veiksmai. Tarp katalikų neseniai vyko diskusija dėl peticijos prieš Baltic Pride eitynes.

Visgi rašau sudėtingoje situacijoje: žiniasklaida mirga informacija apie vis naujus dvasininkų seksualinio išnaudojimo skandalus, o Vatikane šiuo klausimu ką tik baigėsi Bažnyčios hierarchų ir vienuolinių ordinų vyresniųjų susitikimas, kuriuo siekiama tokiems nusikaltimams užkirsti kelią.

Čia teks atidžiai irtis tarp Scilės ir Charibės, kad nesudužtume į jų uolas. Irena Eglė Laumenskaitė.

Asmeninio archyvo nuotrauka Prieš ką kovoti? Gal mes neskiriame homoseksualių asmenų nuo ideologijos, kuri kalba jų vardu? LGBT savaime nėra ideologija, nes tai iš tikro yra akronimas, reiškiantis homoseksualius ir transseksualius asmenis, kurie kitokios seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės pagrindu sudaro šį sambūrį.

Taip, aktyvieji nariai ir gėjų lygos organizuoja renginius bei kovoja už gėjų ir lesbiečių teises į santuoką, įvaikinimą ir pan. Bet LGBT sambūrio žmonės jungiasi į eitynes, teigdami savo pilietinę teisę būti priimti kaip asmenys ir lygiaverčiai piliečiai.

Metalo valcavimas – keičia formą ir matmenis

Vienose tokių eitynių Lietuvoje drauge ėjo ir katalikai, palaikydami šią tų asmenų teisę. Ar nepersiimame marksistiniu visuomenės modeliu, kuris teigia, jog visuomenę sudaro dvi priešingos socialinės grupės, aiškinant, kad vienõs jų mažesnės teisės ir galimybės yra sąlygotos kitõs — galingesnės grupės — dominavimu, uzurpavus valdžią?

Seksualinio nario matmenys ir nuotraukos

Tuo rėmėsi buržuazijos ir proletariato supriešinimas, kviečiant į kovą su išnaudotojais, vėliau, prasidėjus radikaliam feminizmui — vyrų ir moterų neišvengtas supriešinimas, o dabar — heteroseksualų ir homoseksualų antagonizmas, tarsi homoseksualai būtų atskira žmonių klasė.

Negi nebeliko konkrečių ir skirtingų asmenų — tik jų kategorijos pagal vienokį ar kitokį individų požymį? Tiesa, pas mus buvo vienas ar kitas nepadorus išsišokimas, sureaguojant į eitynių dalyviams priešiškas reakcijas pvz.

Svarinsko surengtai eisenai su kryžiumi eitynių dalyvių link. Piliečių eitynės ar mitingai paprastai yra taikaus pobūdžio, nors bet kuriame iš jų gali atsirasti agresyvių išpuolių, neretai siekiant provokacinių tikslų.

Ir kas tuomet? Pasipils mūsų atsakantys komentarai ir net veiksmai, kurie pasitarnaus būtent homoseksualizmo ideologijai, kalbančiai homoseksualių asmenų vardu. Ar mes, pasirodžius straipsniui apie homoseksualius asmenis, pritariame įžeidžiantiems ir brutaliems komentarams viešoje erdvėje?

Gal reikėtų rimčiau pasvarstyti, kaip mes suvokiame ir išreiškiame savo pačių lytinę tapatybę?

Negi iki šiol mums savaime aišku, kad pvz. Nekalbu apie visus vyrus, bet prasiveržiančią agresiją tų, kurie taip išreiškia savo vyriškumą, ypač susidūrę su lytiškumo ir seksualinės orientacijos iššūkiais.

Garsusis zoologas Robsonas GK apibūdino milžinišką kalmarą, kurio svoris siekė pusę tonos. Kitais metais informacija apie jį nebuvo gauta, o milžiniškas tvarinys buvo beveik užmirštas. Tačiau aisiais buvo surasti šios giliavandenės monstrės lervos, o po 9 metų buvo rasta daugiau kaip vieno metro ilgio suaugusio egzemplioriaus. Pirmą kartą pasaulis sužinojo apie šių moliuskų egzistavimą m. Po to, kai mokslininkas Stanstrupas nusprendė palyginti su vandenynu rastos snapo dydį su įprasto kalmaro dydžiu.

Kviečiant į kovą su mūsų lytinę raišką kvestionuojančiais dalykais, gal reikėtų susitelkti ne prieš LGBT eitynes, bet prieš pornografijos skleidimą? Nepilnamečius tikrai traumuoja pornografijos vaizdai, brutaliai iškreipiantys seksualius santykius, pirmiausia žeminant moterį ir tuo skleidžiant seksualinę prievartą.

Nepilnamečiams laisva prieiga prie internetinės pornografijos turėtų labiau rūpėti apeliuojantiems į Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą nei LGBT eitynės.

Seksualumo karai ir revoliucijos XX a. Energetikos ir technikos muziejaus nuotrauka. Tekstas perpublikuojamas iš šeštojo m. Istorija jau seniai nebėra vien didžiavyriai, kunigaikščiai, herojai, žygdarbiai ir karai. Nors šis posūkis lietuviškoje istoriografijoje ir vėlavo, tačiau pastarąjį dešimtmetį Lietuvos istorikai imasi vis drąsesnių, gal netgi keistesnių temų.

Taip sujungiamos ne vien tėvų pastangos, bet ir kreditinių kortelių leidėjų bei interneto paslaugų kompanijų pagalba kovai su komercine vaikų pornografija — realia ir plataus masto socialine destrukcija, kuri sukelia priklausomybes, didina seksualinę prievartą ir visokį smurtą.

Straipsniai prieš numatomas LGBT eitynes atskleidžia kelias painiavas.

Pirma, dažnai neskiriame homoseksualumo nuo homoseksualizmo, nors Bažnyčioje ši skirtis aiški. Jis tikrai suprato, kad toje kelionėje homoseksualinį potraukį sąlygojo ne vienas, bet keletas asmens psichologinės ir socialinės raidos veiksnių, kurie negali būti suvedami į prigimtinį dalyką.

Homoseksualumas pirmiausia reiškia, kad asmuo artimesniam emociniam bendravimui, kūniškam artumui ir draugystės santykiui yra linkęs pasirinkti savos lyties asmenį, išlaikant savo, kaip vyro arba moters, tapatybę. Ir toli gražu ne visi homoseksualūs asmenys praktikuoja homoseksualizmą kaip seksualinį santykį.

Skirdama homoseksualumą ir homoseksualizmą, Bažnyčia kviečia mylėti nusidėjėlį, o nuodėmės nekęsti — kiekvienam iš mūsų, kaip nusidėjėliui, pradedant nuo savo, o ne kito nuodėmių ieškojimo Mt 7, 1—5.

Ar esame susidūrę su homoseksualaus asmens Seksualinio nario matmenys ir nuotraukos būti atmestam?

Seksualinio nario matmenys ir nuotraukos

Juk žmogiškasis asmuo visad yra konkretus: unikalus ir besąlygiškai vertingas, nes sutvertas pagal Dievo atvaizdą.

Ar priešindamiesi homoseksualių asmenų taikioms eitynėms mes patvirtiname jų pilietinę teisę būti priimtiems kaip piliečiams? Ar tos eitynės tikrai bus agresyvios?

Colosalinis Kalmaras: aprašymas, dydis, nuotrauka

Juk popiežius Pranciškus pabrėžė mūsų istorinę patirtį mokėti priimti kitataučius bei kitatikius ir su jais sugyventi, mums kaip nacijai ne vien tautai drauge kuriant Lietuvos ateitį. Kita painiava pasireiškia tuo, kad neskiriama gender kaip socialinė lytis nuo genderizmo kaip ideologijos. Ji yra realus dalykas, nors taip apčiuopiamai kaip biologinis lyties matmuo neobjektyvuojamas. Mes tuos gebėjimus ar negebėjimus perimame ir išugdome bręsdami šeimoje bei visuomenėje kaip vyrai ir moterys.

Svarbu tai, kad socialinė lytis gender neegzistuoja atskirai nuo biologinės sex. Ar realu, kad žmogaus socialinė raiška egzistuotų atskirai nuo jo kaip kūniško ir lytiško asmens, kai tai yra du neatskiriami jo tikrovės lygmenys?

Būtent šiuo tikrovėje neegzistuojančiu atskyrimu ir grindžiama genderizmo ideologija, kuri atmeta biologinės lyties gimties tikrovę, susitelkdama vien į socialinį lyties matmenį.

Suprask, anksčiau socialinė lytis buvo primetama, o dabar jau laisvai konstruojama — nepriklausomai nuo socialinės aplinkos ir patirties, — pasirenkant ne tik seksualinę orientaciją, bet ir lytinę tapatybę.

Tuo būdu šiandien socialinės lyties gender samprata tiek išplečiama, kad lytį kaip gender galima pasirinkti ir kitus priversti tą pripažint i.

Ir tą padaryti net nekeičiant biologinės lyties požymių, o pasikliaujant vien tuo, kad vyru ar moterimi dabar jaučiuosi.

Gal būtent todėl, kad genderizmo ideologija primetė tokią sumaištį, daugelis katalikų iš viso atmeta gender kaip socialinės lyties tikrovę, apie kurią kalba s. Prudence Allen. Todėl ir vaikai yra sumišę nebesuprasdami, kokia jų lytinė tapatybė, nes įteisinama tiek lyčių, kad nežinia ką ir kaip rinktis. Algimanto Ramono nuotrauka Už ką kovoti ir dėl ko veikti? Ieškodama Krikščioniškosios kultūros instituto kvietimo pasipriešinti LGBT eitynėms, perskaičiau ir pirmajame puslapyje pateikiamus jo veiklos orientyrus.

Gal šį mokymą pirmiausia reikėtų išmanyti bei taikyti praktikoje, o ne ginti? Jei jį pažįstame, tai suprantame, jog Socialinis Bažnyčios mokymas nėra ideologija, kaip tam tikrų idėjų̨ apie visuomenės sąrangą sistema.

Seksualinio nario matmenys ir nuotraukos

Apie lytiškumo tikrovę ir apie orumo sampratą reikėtų kalbėti atskirai, o šiuo atveju verta klausti, kaip realiai gerbti visų, taip pat ir LGBT asmenų, pilietines teises? Kaip bendrauti su gyvais ir unikaliais asmenimis, turinčiais homoseksualinį potraukį? Šis klausimas aktualus tiek mums kasdienybėje, tiek dabar Bažnyčiai, kai svarstoma seksualiai pažeidžiamų asmenų apsauga, atskleidus ilgalaikį smurtą prieš juos.

Neskubėkime šį smurtą kildinti pirmiausia iš homoseksualumo. Kaip atskleidžia Amerikos jėzuitų žurnale aptariami rimtesni tyrimaitiek vyrų pasauliečių, tiek dvasininkų seksualinė prievarta prieš pažeidžiamus asmenis yra sąlygota keleto veiksnių, iš kurių homoseksualumas nėra pirmoje vietoje.

Pagunda, siekiant karjeros, piktnaudžiaujant turimo statuso galia bei sąžine ir gyvenant dvigubą gyvenimą. Jos autorius mini ir savo interviu su kardinolu Walteriu Kasperiu, kuris, atsakydamas į žurnalisto klausimus, nepaneigė, jog Vatikane yra asmenų, kurie slepia savo seksualumą. Tačiau kardinolas pasakė, kad jam didesnį rūpestį kelia ne seksualinė orientacija, bet tai, ar Bažnyčia padeda žmonėms rasti kelią į Dievą.

Grįžtant prie Socialinio Bažnyčios mokymo, svarbu tai, kad šio į praktiką orientuoto mokymo pirmas ir pagrindinis principas yra pripažinti kiekvieno asmens besąlygišką vertę bei unikalumą. Tad, dėl ko teks kovoti, stiprėjant genderizmo ideologijai bei politiniam spaudimui, kuriuos mini ir Gintautas Vaitoškair Benas Ulevičius? Manau, kad dėl vaiko teisės gimti ir gyventi su tėvu ir motina; dėl tėvų teisės vaikus auginti saugiai ir atsakingai — ne valstybei sprendžiant, kaip juos auklėti ir kokią lytinę tapatybę jiems diegti.

Kovoti „prieš“ ar veikti „už“?

Teks aktyviai darbuotis dėl tėvų atsakomybės ir bendradarbiavimo su mokymo įstaigoms, kad vaikams nebūtų primetami genderizmo ideologijos modeliai. Taip pat kovoti dėl pornografijos apribojimo internete. Konkrečiai kovai su genderizmo ideologija ir jos politiniais siekiais reikės profesionalų, ypač teisininkų.

Šeštojo Pasaulinio šeimų susitikimo metu t. Raniero Cantalamessa sakė, kad nevaisingos bus teisinės šeimos gynimo pastangos, jei nebebus šeimų, kurios liudytų ginamą vienybės ir tarpusavio meilę. Romos imperijos įstatymai šeimos atžvilgiu kadaise keitėsi todėl, kad buvo krikščionių šeimos, kurių gyvenimas paneigė ankstesnį pagonišką modelį. Ir įveikti vieną dalyką: kovoti su svetimaisiais ar kitokiais ir ginti savus bei tėvynę dažniausiai susitelkiama tik tuomet, kai atsiranda išorinis priešas.

И Умственным взором Николь вдруг увидела Святого Микеля, невозмутимо повествовавшего о _смысле_ Вселенной перед камином в кабинете Майкла. - А можно ли увидеть начало. - спросила Николь. - Начало .

Tuo tarpu kasdienybėje veikti dėl tos pačios tėvynės bendradarbiaujant su kitais nėra lengva, nes tam reikia atvirumo, įsiklausymo, dialogo, taip pat ir išmanymo, dėl ko ir kaip veikti. Bet pirmiausia reikėtų susitelkti ties tuo, kas visiems aktualu ir, ko gero, sunkiausia: šeimoje ugdyti pagarbą vieno kitam, mokytis jautriai klausytis kito, drauge kalbėtis, daugiau bendrauti, išreikšti savo jausmus.

Stiprinti šeimą kaip bendruomenę, nes ji yra pagrindas vaikų integraliai lytinei tapatybei. Todėl pagalba šeimoms, ypač esančioms sunkioje situacijoje, yra laidas vaikų saugumui ir ugdymui.

O galiausiai, manau, mums, uoliems katalikams, vertėtų suprasti ir kitą dalyką. O ir Lietuvos vyskupai, prasidėjus represijoms prieš Bažnyčią, kvietė ne ją ginti, bet kreipėsi pirmiausia į motinas ir močiutes, kviesdami liudyti vaikams savo tikėjimą ir taip jį perduoti.

Seksualumo karai ir revoliucijos XX a. Lietuvoje

Taip pat ir LKB kronika Seksualinio nario matmenys ir nuotraukos ne ką kita, kaip konkrečią informaciją apie tikinčiųjų persekiojimą, draudžiant jiems praktikuoti katalikų tikėjimą.

Tad gal nepulkim ginti nei Bažnyčios, nei Dievo, kuriam advokatų nereikia. O ir Lietuvą verčiau drauge kurkime, kad nereikėtų jos ginti nuo mūsų pačių, nesusikalbančių ir nebendradarbiaujančių tarpusavyje.